Trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio premjerė Inga Ruginienė aptarė dažnėjančias į šalį įskridusių dronų keliamas grėsmes bei trečiadienio įvykį, kai Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas raudonas oro pavojaus signalas, o gyventojams teko ieškoti priedangų. Pasak premjerės, bus reikalaujama, kad savivaldybėse esančios priedangos būtų atviros visą parą.
Posėdžiui vadovavusi premjerė Inga Ruginienė trečiadienį spaudos konferencijoje sakė, kad vertina šios dienos įvykius, sistemos veikimą ir institucijų veiksmų koordinaciją. Anot jos, šįkart perspėjimo sistema veikė tinkamai – gyventojai pranešimus gavo laiku, priešingai negu sekmadienį, kai Utenos rajone buvo rastas sprogmenų turėjęs dronas.
„Tikrai labai noriu atsiprašyti gyventojų, priėmėme sprendimą, kad reikia gyventojus dažniau informuoti, net jeigu yra [grėsmės] regimybė“, – teigė ji, pabrėžusi, kad geriau perspėti dažniau, todėl nuo šiol pranešimai apie pavojus gali būti siunčiami dažniau.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Gegužės 20 dieną Ignalinos, Utenos, Zarasų, Švenčionių, Vilniaus, Alytaus apskrityse paskelbtas pavojus dėl pasienyje su Baltarusija pastebėto drono.
- Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas raudonas pavojaus signalas – gyventojams nurodyta eiti į priedangas, aktyvuota NATO oro policijos misija.
- Po kurio laiko pavojus atšauktas, gyventojai galėjo grįžti prie įprasto ritmo.
- Netrukus LRT.lt užplūdo skundai dėl to, kad kai kurios švietimo įstaigos reagavo netinkamai, o dalis priedangų buvo užrakintos – patekti į jas nepavyko.
- NKVC kol kas nežino, ar dronas nukrito Lietuvoje, ar išskrido iš šalies teritorijos.
Ji taip pat kalbėjo, kad šiandien kilęs pavojus padėjo įvertinti sistemos spragas, kurios bus šalinamos. Premjerė teigė žinanti, kad trečiadienį paskelbus pavojų kai kuriems gyventojams tinkamai neveikė interneto svetainė LT72, ji bus tobulinama.
„Jau pristatyti ir pradedami integruoti trumpojo nuotolio radarai, netrukus atvyks ir papildomi pasyvūs radarai. Tai reiškia, kad iki vasaros pabaigos visi radarai bus sujungti į bendrą sistemą. Taigi, su kiekviena diena mes stiprėjame, tampame vis labiau pasirengę. Šiandien taip pat matome NATO sąjungininkų budrumą bei solidarumą. Vakar Estijoje buvo numuštas dronas, o į incidentą reagavo iš Šiaulių pakilę naikintuvai“, – kalbėjo premjerė, pridūrusi, kad algoritmai veikia, naikintuvai į dangų kilo ir šiandien, kai apie pavojų pranešta dalyje Lietuvos.
Anot jos, svarbu peržiūrėti reagavimo į pavojus algoritmus, kad institucijos sprendimus priimtų dar greičiau.
„Viena svarbiausių pamokų ir buvo gyventojų informavimas ir perspėjimas, su kiekvienu incidentu vis naujų dalykų atrandame, bet ir tobuliname pagal tai savo sistemas. Neabejotina, kad laiku žmonės turi būti informuojami, turi gauti aiškią informaciją. Aptarėme, kad tam tikra informacija gali būti patobulinta, diferencijuota pagal gavėjo poreikius. <...> Labai svarbu užtikrinti, kad savivaldybės pasirūpintų, jog visos priedangos būtų prieinamos ir atviros, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) tokį reikalavimą išsiųs visoms savivaldybėms ir reikalausime, kad dabar, tokiu jautriu laikotarpiu, 24 valandas per parą priedangos būtų atviros“, – sakė premjerė.
Ji taip pat kalbėjo, kad grėsmės akivaizdoje labai svarbu nekelti panikos ir veikti pagal oficialias institucijų rekomendacijas. Anot premjerės, nedovanotina, kad dalis priedangų trečiadienį liko uždarytos.
Gali taip atsitikti, kad gyventojai dažniau gaus žinutes.
I. Ruginienė
Paklausta, kodėl sekmadienį apie pastebėtą droną gyventojai nebuvo įspėti, o šiandien pranešimai išsiųsti, premjerė atsakė: „Taip, mes pakeitėme jautrumo lygį ir šiandien tai aptarėme, šiek tiek pakeitėme algoritmus. Kaip ir sakiau, gali taip atsitikti, kad gyventojai dažniau gaus žinutes. Man atrodo, kad tai nėra blogai, geriau būti pasirengusiam, negu praleisti svarbius dalykus.“
Anksčiau skelbta, kad apie Lietuvos link artėjantį droną pranešė Baltarusija. I. Ruginienės teigimu, tai nėra naujiena, nes „techniniu lygmeniu dažnai vyksta apsikeitimas informacija.“ Vis dėlto, anot premjerės, informacija kruopščiai tikrinama: „Baltarusija gali pranešti, bet nėra taip, kad mes staiga pradedame tikėti kiekvienu žodžiu. Paties fakto nesureikšminčiau, nes mes veikiame pagal savo algoritmus ir pasitikriname kiekvieną dalyką.“
Ministras Kaunas: susiduriame su nauja realybe
Spaudos konferencijoje pasisakęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas priminė, kad šiandien į Lietuvos oro erdvę įskrido dronas, kurį fiksavo Lietuvos ir NATO radarai.
„Kariuomenė reagavo laiku ir greitai, kaip ir priklauso kariuomenei. Kariuomenei suteikti visi reikalingi leidimai tokio tipo operacijoms vykdyti, tai jau kariuomenė priima taktinius sprendimus pagal faktines aplinkybes. Gyventojai buvo informuoti laiku, informacija buvo išsiųsta, sistema veikia. Sakyčiau taip – susiduriame su nauja realybe, tokia yra situacija, karas yra Europoje. Tai liečia ir mus, todėl labai svarbu likti ramiems, labai aiškiai identifikuoti, kur yra priedangos, kur yra galimybė nueiti, jeigu gaunamas toks signalas. Būtinai vadovautis nurodymais, jų neignoruoti. Šiandienos kai kurios pamokos rodo, kad yra namų darbų, ką kai kurios savivaldybės turės atlikti“, – sakė R. Kaunas, pridūręs, kad oro gynyba šalyje stiprinama, o nauji radarai per kelis mėnesius jau veiks, užsakomos ir kitos priemonės, o NATO oro policija veikia efektyviai.
„Radarų, kurie yra gauti integracija yra maksimaliai sutrumpinta, kariuomenė radarus tiesiog fiziškai pastatys savo pajėgumais tam, kad išvengtume vėl biurokratinių procedūrų – viešųjų pirkimų ir viso kito“, – žurnalistams sakė ministras.
Pasak jo, kariuomenėje įkurta darbo grupė taip vertina lietuvių sukurtą programinę įrangą, kuri galėtų apjungti į bendrą detekcinį tinklą radarus, pasieniečių turimas vaizdo stebėjimo kameras ir kitus jutiklius. Tikimasi, kad tokia sistema padėtų grėsmes identifikuoti greičiau ir į jas reaguoti. Jo teigimu, tikimasi, kad sistemoje bus išnaudotos ir dirbtinio intelekto galimybės.
R. Kauno teigimu, trečiadienį prie operacijos prisidėjo ne tik NATO naikintuvai, bet ir Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis. Kodėl dronas vis tik nebuvo numuštas ministras tiksliai neatsakė, pabrėžė, kad reikiamus leidimus kariuomenė turi, tačiau taktinius sprendimus priima pati.
„Sulaukiau žinučių iš mūsų NATO sąjungininkų, klausimų, ar reikia papildomos pagalbos. Komunikacija vyksta, visada tansliuojame žinutę, kad mūsų regionas, Lietuva yra šalia Baltarusijos, šalia Rusijos. Mes esame realiai apsupti Kaliningrado ir Baltarusijos, mūsų regionas patiria didžiausią spaudimą – tiek dezinformacija, tiek kibernetika, matome oro grėsmes. NATO sąjungininkai tą žino, puikiai atliepia ir tikiu, kad Ankaros [NATO viršūnių susitikimo] metu oro gynyba, kuri, tikiuosi, bus pervedama nuo policijos į realią gynybą – šie įvykiai mūsų regione yra papildomas signalas visai NATO stiprinti mūsų šalies ir mūsų regiono saugumą“, – kalbėjo R. Kaunas.
Vilniaus apskrityje skelbtas raudonas oro pavojaus signalas
Kariuomenė trečiadienio rytą informavo, kad netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtas dronas, aktyvuota NATO oro policijos misija. Apie galimą grėsmę įspėti Ignalinos, Utenos, Zarasų, Švenčionių, Vilniaus, Alytaus apskričių gyventojai.
Vilniaus apskrityje dėl raudono oro pavojaus signalo gyventojams nurodyta eiti į priedangas. Tiesa, LRT.lt suplūdo vilniečių skundai, gyventojai pasakojo, kad kai kurios priedangos buvo užrakintos, lauke prie jų durų teko laukti netgi iš vaikų darželio evakuotiems vaikams. Nesklandumų netrūko ir kitose švietimo įstaigose – pasakojama, kad kai kur vaikai laukė tiesiog aktų salėje ar netgi buvo išvesti ne į priedangą, o į stadioną.
11:40 val. kariuomenė informavo, kad oro atakos įspėjimas visoje Lietuvos teritorijoje atšauktas. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltai teigė, kad trečiadienį nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas. Kol kas nėra žinoma, ar bepilotis orlaivis nukrito Lietuvoje, ar iš šalies išskrido.
Panašūs incidentai tampa Baltijos šalių kasdienybe, sekmadienį Lietuvoje pranešta apie rastą nukritusį galimai ukrainietišką droną, turėjusį sprogmenų. Sprogmenys neutralizuoti drono radimo vietoje Utenos rajone, Samanės kaime.
Šiemet kovą ant Lavyso ežero, Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija, irgi buvo nukritęs ukrainiečių karinis dronas. Anot institucijų, jis buvo skirtas atakuoti Rusiją, bet į Lietuvą įskrido sutrikdytas rusų elektroninės kovos priemonių.
Dar antradienį vidurdienį į Estijos oro erdvę įskridęs dronas buvo numuštas NATO naikintuvo.
