Vilnius šeštadienį gyvena Lietuvos lenkų šventės ritmu – Gedimino prospekte plazdėjo Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, tūkstančiai žmonių susirinko į tradicinę lenkų tapatybės eiseną, minimą kartu su Lenkijos vėliavos diena. Tačiau šventės fone buvo juntama ir politinė įtampa – į miestą atvyko ir prieštaringai vertinamas Lenkijos politikas, partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ lyderis Grzegorzas Braunas.
Iki paskutiniųjų minučių laiką leidęs vienoje sostinės kavinių šalia Seimo G. Braunas į viešumą išėjo tik eisenai jau pajudėjus – LRT.lt redakcijai pavyko jį pakalbinti.
Paklaustas apie savo vizito tikslą, G. Braunas pirmiausia reagavo klausimu ir nukreipė pokalbį į vykstančią eiseną bei savo asmeninį santykį su miestu.
„O jūs nežinote, kas čia vyksta? Vilniuje vyksta gražios lenkų eitynės, Lenkijos vėliavos diena. Man jau sunku suskaičiuoti, kiek kartų esu buvęs Vilniuje – buvau čia dar kaip režisierius, dokumentininkas, kūriau filmus apie mūsų bendrą istoriją, dirbau su archyvais“, – sakė jis.
Politikas taip pat kalbėjo apie simbolinę Vilniaus reikšmę.
„Kiekvienas doras lenkas turi pusę širdies čia ir antrą plautį. Grįžkime prie mūsų bendros civilizacijos tradicijų, kurios Abiejų Tautų Respublikoje taip gražiai suklestėjo“, – teigė G. Braunas.
„Gerokai žemiau lūkesčių“: kritika Lietuvai ir Lenkijai
Paklaustas apie anksčiau išsakytus įžeidžiančius vertinimus Lietuvos atžvilgiu, G. Braunas tikino kalbantis „nuoširdžiai“ ir bandantis įvardyti realią situaciją.
„Aš kalbu stengdamasis nemeluoti. Sakau, kaip yra, – dabartinė mūsų abiejų valstybių, Lenkijos ir Lietuvos, padėtis yra gerokai žemiau abiejų tautų poreikių ir lūkesčių. Šios politinės formos yra iškreiptos, jos neįgyvendina nei lenkų, nei lietuvių interesų ir negina mūsų civilizacijos“, – sakė jis.
Toliau jis plėtė šią mintį, kalbėdamas apie demografinius pokyčius ir bendrą regiono kryptį.
„Mes mažėjame, o ne augame. Ir lietuvių, ir lenkų mažėja, o ne daugėja – tai yra pasitraukimo iš istorijos scenos procesas. Aš dėl to apgailestauju, nes linkiu gero tiek savo tautiečiams, tiek mūsų kaimynams“, – teigė politikas.
„Vilnius ir Varšuva kursto karą“: pozicija dėl Ukrainos
Kalbėdamas apie saugumo politiką ir karą Ukrainoje, G. Braunas išsakė vieną aštriausių savo pozicijų, kritikuodamas tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valdžios veiksmus.
„Ir Vilnius, ir Varšuva kursto karą, o tai tikrai nėra sąžiningų lenkų ir lietuvių interesas. Aš tuo tarpu kurstau taiką, raginu deeskaluoti, o ne eskaluoti, nes negalime leisti, kad mūsų tautos būtų stumiamos į konfliktą“, – sakė jis.
Atsakydamas į klausimą apie Rusijos ir Baltarusijos vaidmenį kare, politikas išlaikė savo kritinę poziciją Vakarų atžvilgiu.
„Ponia, kodėl aš jus matau čia, Vilniuje, o ne Donecko fronto linijoje? Jei tikite tuo, ką sakote, važiuokite ten ir kovokite. Tačiau nestumkite nei lenkų, nei lietuvių į kolektyvinę savižudybę dėl, mano manymu, netikrų tikslų“, – teigė LRT.lt žurnalistei G. Braunas.
Apie Cichanouskają: tai keliaujantis cirkas
Kalbėdamas apie santykius su kaimyninėmis šalimis, G. Braunas rėmėsi vadinamuoju abipusiškumo principu, kurį laikė esminiu diplomatinės laikysenos pagrindu.
„Ar lietuviams patiktų, jei kitose sostinėse būtų rodomi žmonės ir sakoma, kad tai yra teisėta Lietuvos valdžia? Manau, kad ne. Todėl nedaryk kitam to, kas tau nepatinka – tai turėtų galioti ir diplomatijoje“, – sakė jis.
Plėtodamas šią mintį, politikas kritikavo Vakarų paramą Baltarusijos opozicijai.
„Tas vadinamasis keliaujantis cirkas su ponia Cichanouskaja, mano vertinimu, yra politinis projektas. Nenorėčiau, kad kitose šalyse būtų pristatomi žmonės, kurių statusas kelia abejonių kaip teisėtos valdžios atstovai“, – teigė G. Braunas.
Jis pridūrė, kad dabartinė regiono politika, jo nuomone, neveda prie stabilumo, o su Rusija ir Baltarusija, G. Brauno nuomone, reikia draugauti.
„Norėčiau, kad santykiai su kaimynais normalizuotųsi, kad būtų geri kaimyniniai santykiai, tačiau šiandien tokios normalizacijos nėra. Vietoje to matome tik didėjančią įtampą“, – sakė politikas.
Vizitas be oficialaus kvietimo
Paklaustas, kieno kvietimu atvyko į Vilnių, G. Braunas aiškino, kad iniciatyva kilo iš jo paties aplinkos.
„Aš pats kviečiu savo bendradarbius. Esu šios tradicijos dalis, čia užaugau istoriškai, todėl atvykstu natūraliai. Manau, kad galėčiau papasakoti daug įdomių dalykų apie Vilnių ir mūsų bendrą istoriją“, – sakė jis.
Po pokalbio G. Braunas kurį laiką laikėsi nuošaliau, stebėdamas eiseną. Praeiviai jį atpažindavo, keli stabtelėjo nusifotografuoti. Kai pagrindinė dalyvių kolona jau buvo praėjusi, jis kartu su partiečiais įsiliejo į eiseną – beveik pačiame gale.
LRT.lt primena, kad Užsienio reikalų ministerija anksčiau nurodė, kad neturėjo informacijos apie planuojamą vizitą ir nebuvo įtraukta į jo rengimą.
Savo ruožtu VSD praeitą ketvirtadienį pranešė, kad neturi informacijos apie G. Brauno ir kitų radikalios dešiniosios partijos politikų vizito Vilniuje keliamą grėsmę valstybės saugumui.
„Tačiau jo veiklos ir pasisakymų pobūdis gali būti nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir turėtų būti vertinami dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“, – komentare BNS teigė žvalgyba.
Tokį vertinimą VSD perdavė Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir Vilniaus miesto savivaldybei, taip pat institucijoms, kurių kompetencija yra viešosios tvarkos užtikrinimas: Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir Policijos departamentui.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas praeitą savaitę informavo, kad sostinės savivaldybė prieštarauja euroskeptinėmis ir antiukrainietiškomis pažiūromis garsėjančio Lenkijos politiko G. Brauno ir kitų radikaliosios dešiniosios partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ politikų vizitui Vilniuje.
Vizitas Vilniuje kelia papildomų emocijų ir dėl ankstesnių G. Brauno pasisakymų apie Lietuvą. Viename iš įrašų socialiniame tinkle jis teigė, kad Lenkija neturėtų įsitraukti į Lietuvos gynybą, vartodamas įžeidžiančius apibūdinimus valstybės atžvilgiu.
„O aš priešingai – manau, kad Lenkijos kariuomenė, Generalinis štabas ir Krašto apsaugos ministerija neturėtų nė piršto pajudinti gindami šią mažą, ištuštėjusią, bjaurią antilenkišką, bismarkišką, anglosaksišką ir žydišką padarą, kokia yra šiuolaikinė Lietuva. #StopVilniausLituanizacijai“, – platformoje „X“ rašo G. Braunas.
Kas yra Grzegorzas Braunas
Politinis provokatorius, radikalių pažiūrų publicistas ir režisierius – vieniems išskirtinis autsaideris, kitiems kraštutinės dešinės simbolis. G. Braunas šiandien laikomas viena kontroversiškiausių Lenkijos politinės scenos figūrų.
Jis žinomas dėl veiksmų ir pasisakymų, kurie nuolat sukelia skandalus. Jis kvestionuoja istorinius faktus apie Holokaustą, kaltinamas antisemitizmu, o Lenkijos parlamente gesino Chanukos žvakes gesintuvu. Taip pat viešai atakuoja LGBT bendruomenę, griežtai priešinasi abortų teisei ir įsitraukia į veiksmus, nukreiptus prieš moteris, pasinaudojančias tokiomis procedūromis. G. Braunas kritikuoja Europos Sąjungą ir dalyvauja akcijose prieš Ukrainos simbolių buvimą viešojoje erdvėje.
G. Braunas nuo 2019 iki 2024 m. buvo Lenkijos parlamento nariu, o „Lenkijos karūnos konfederacijai“ vadovauja nuo 2019 m. Nuo 2024 m. – Europos Parlamento narys.
Pasisako prieš tai, ką jis vadina Lenkijos ukrainizacija, yra griežtai prieš Lenkijoje gyvenančius imigrantus ir pabėgėlius iš Ukrainos, kritikuoja Varšuvos paramą Kyjivui.
Jo veikla dažnai įgauna tiesioginių, demonstratyvių veiksmų formą – nuo viešų renginių trikdymo iki provokuojančių akcijų viešojoje erdvėje.
Vis dėlto – o kai kuriems rinkėjams būtent dėl to – G. Braunas nuosekliai augina savo politinį palaikymą. 2025 metų Lenkijos prezidento rinkimuose jis surinko daugiau nei 6 proc. balsų.
