Pasirodžius žiniai, kad Kaunas norėtų įsigyti apžvalgos ratą, galintį kainuoti ir kelis milijonus eurų, opozicija kelia klausimą, kodėl naujam statiniui pinigų yra, o Žaliakalnio funikulieriui jų nerandama. LRT.lt pašnekovės pastebi, kad tarpukariu įrengtas miesto simbolis funikulierius kelia į kalną, ant kurio jau stūkso puikiausias „apžvalgos ratas“ – Prisikėlimo bažnyčia, nuo kurios atsiveria panorama. Kauno vicemeras Andrius Palionis ragina dviejų skirtingų temų nepainioti, nes apžvalgos ratas yra viena, o privačiai įmonei priklausantis ir neprižiūrėtas funikulierius – visai kas kita.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ neseniai rašė, kad Kauno miesto savivaldybė ketina pirkti apžvalgos ratą, tam paskelbtas viešasis konkursas. Anot portalo, viešąjį pirkimą skelbė savivaldybės valdoma Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“. Planuojama, kad apžvalgos rato kaina neturėtų viršyti 4 587 775 eurų, o techninės priežiūros paslaugos per metus kainuotų ne daugiau kaip maždaug 23 tūkst. eurų.
Tokia idėja kelia abejonių Kauno opozicijai, keliančiai klausimą, kodėl miestas gali rasti milijonus naujam apžvalgos ratui, o tarpukario simboliui – Žaliakalnio funikulieriui – pinigų nėra.
„Jeigu tai būtų ne savivaldybės atsakomybė, vertinčiau apžvalgos rato įsigijimą Kaune teigiamai, bet manau, kad tai turėtų būti privačios įmonės reikalas“, – LRT.lt sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Vaida Pranarauskaitė, priminusi, kad apžvalgos ratas kurį laiką veikė Milikonių apžvalgos aikštelėje.
Kalbėdama apie apžvalgos ratą politikė primena liūdną funikulieriaus istoriją.
Kaune yra du tarpukariu įrengti funikulieriai, vienas jų, valdomas bendrovės „Kauno autobusai“, sėkmingai veikia Aleksote, o Žaliakalnio funikulierius pernai sustojo ilgam. Kaip teigiama, įmonė neturi pinigų atnaujinti Kauno simbolį, o miesto savivaldybė išpirkti jo taip pat nesiruošia. Spalį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje opozicija kėlė klausimą dėl funikulieriaus likimo, tąkart vicemeras Andrius Palionis sakė, kad sulaužytų daiktų miestas nepirks.
„Jūsų siūlymas miestui išpirkti neveikiantį, sulūžusį, reikalaujantį didžiulių investicijų daiktą atrodo keistai. Kieno interesais jūs bandot rūpintis? Miestas niekada neperka sulaužytų daiktų, kurių negalės naudoti. Įmonė, valdanti Žaliakalnio funikulierių, kažkada minėjo, kad bando rasti europinių ar privačių lėšų ir atstatyti funikulierių. Tikimės, kad jiems pavyks. Kai funikulierius veiks, bus galima kalbėti apie jo funkciją mieste“, – sakė jis.
V. Pranarauskaitė pasakojo taip pat siūliusi paveldo objektą išpirkti ir perimti savivaldybės žinion.
„Šis kultūros paveldo objektas, UNESCO paveldo sudėtinė dalis turėtų būti saugoma, išlaikoma ir naudojama. Gavau atsakymą iš Kauno miesto Transporto ir eismo skyriaus vedėjo, kad ši investicija reikalauja didelių lėšų, daiktas neveikia, yra sulūžęs, reikėtų remontuoti ir įsigijimas nebūtų racionalus“, – kalbėjo politikė.
LRT.lt žiniomis, savivaldybės nenoras išpirkti seno funikulieriaus gali būti susijęs ne su pinigais, o politinėmis srovėmis, nes įmonei „Kauno liftai“ vadovauja anksčiau su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašu rinkimuose dalyvavęs Jonas Guzavičius, 2018 metais miesto taryboje pakeitęs į Seimą išrinktą konservatorių Andrių Kupčinską.
LVŽS narė V. Pranarauskaitė dalijosi, kad tarp konservatorių ir Kaunui vadovaujančio „Vieningo Kauno“ įtampa tvyro iki šiol, tačiau, kai kalbame apie svarbių objektų išsaugojimą, asmeniškumus reikėtų palikti nuošalyje.
„Manau, kad tokiais atvejais, kai kalbame apie Kauno simbolį Žaliakalnio funikulierių, tai asmeninės ambicijos, įsižeidimai ar nuostatos turėtų būti padėti į šalį ir reikėtų galvoti apie tai, ką iš tiesų svarbu išsaugoti ateities kartoms“, – teigė ji.
Politikė stebisi, kad miesto valdžia nė nebandė diskutuoti ar vertinti galimybės seną funikulierių nupirkti, nors, pridūrė, galbūt tai padaryti būtų galima tik už simbolinę kainą. Anot jos, „valstiečiai“ apklausė kiek daugiau kaip 800 kauniečių ir visi jie pasisakė už funikulieriaus išsaugojimą. V. Pranarauskaitė taip pat kalbėjo, kad atnaujintas funikulierius galėtų veikti ne tik darbo dienomis iki 17 valandos, kaip buvo anksčiau, bet ir savaitgaliais, ilgiau – tai padėtų užtikrinti tvaresnes pajamas.
„Tai rodo, kad Kauno miesto merui nėra svarbi miestiečių nuomonė“, – sakė ji.
V. Pranarauskaitė primena, kad Žaliakalnio funikulierius lankytojus užkelia į kalną, ant kurio stovi kitas tarpukario Kauno perlas – Prisikėlimo bažnyčia, nuo kurios stogo atsiveria puiki miesto panorama.
Tikisi, kad valdantieji nuomonę pakeis
Žaliakalnio funikulierių bei Prisikėlimo bažnyčią labiau vertinti kviečia ir konservatorė tarybos narė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.
„Iš centro iki Prisikėlimo bažnyčios galima užkilti funikulieriumi, o nuo bažnyčios stogo atsiveria puikiausias vaizdas. Reikėtų nepamiršti, kad funikulierius nėra vien tik transporto priemonė, jį galima išnaudoti įvairiai, pavyzdžiui, organizuojant parodas, renginius, ekskursijas. Kelionę funikulieriumi galima paversti labai įdomiu potyriu, tik reikėtų noro“, – svarstė ji.
LRT.lt ji pasakojo, kad dėl neveikiančio funikulieriaus taip pat kreipėsi į miesto valdančiuosius, tačiau išgirdo atsakymą, kad sulūžusių daiktų Kaunas nepirks.
„Bet mes ir nesiūlome pirkti tokio, koks dabar yra. Tai sudėtingas kultūros ir technikos paminklas. Tačiau pradėkite derybas, kalbėkitės, susitarkite, kad prieš perkant jis būtų suremontuotas ir galėtų veikti. Tiesiog pradėkime ieškoti būdų, kaip padaryti, kad funikulierius veiktų.“
R. Duobaitė-Bumbulienė sakė besivilianti, kad daugumą taryboje turintis „Vieningas Kaunas“ dar pakeis nuomonę.
„Kai atsiranda tokios milžiniškos sumos apžvalgos ratams ar tiems visiems paminklams, vadinamiesiems „Kauno akcentams“, kurie statomi net ir asmenims, su Kaunu neturintiems jokių sąsajų, tai tokiam svarbiam objektui kaip funikulierius, manau, kad tikrai galėtų [būti surasta lėšų]. Nereikėtų pasiūlymo atmesti vien todėl, kad pasiūlė opozicija“, – sakė ji.
Vicemeras: Kaunas rūpinasi paveldu, o apžvalgos ratas ir funikulierius – skirtingi objektai
Raštu LRT.lt pateiktame komentare Kauno vicemeras Andrius Palionis sakė, kad dviejų skirtingų temų – apžvalgos rato ir funikulieriaus – nereikėtų suplakti į vieną, nes tai skirtingi objektai, todėl ir sprendimai priimami remiantis skirtingais kriterijais.
„Apžvalgos ratas tai apžvalginis įrenginys, skirtas miesto įvaizdžiui, turizmo srautams skatinti ir palaikyti. Tai nėra kultūros paveldo objekto „konkurentas“, – teigė jis.
Pasak vicemero, dar nėra žinoma, kur apžvalgos ratas galėtų stovėti, laukiama konkurso rezultatų.
„Kadangi numatoma, jog įrenginys būtų mobilus ir surenkamas, o ne statomas, neatmetama ir galimybė, kad jis galėtų keisti vietą. Turime lūkestį, kad apžvalgos ratas veiktų ištisus metus. Praktika rodo, kad įrenginių veikimas stabdomas tik išskirtinėmis oro sąlygomis – pavyzdžiui, esant staigiam apledėjimui ar dideliam sniego kiekiui. Kitais atvejais jie sėkmingai veikia ir šaltuoju sezonu.
Kalbant apie lankytojų srautus ir finansinį aspektą: tarptautinės patirtys rodo, kad tokie objektai nėra nuostolingi ir ilgainiui investicijos atsiperka. Kalbant apie kultūros paveldą, svarbu aiškiai pasakyti: kultūros paveldo objektai kaip stovėjo, taip ir stovi – niekas jų nei iškelia, nei griauna. Funikulieriaus kultūros paveldo statusas taip pat nė kiek nepakinta. Bandymas pinti naratyvą, kad miestas nesirūpina paveldu, yra iškreipiantis realybę. Kauno miesto savivaldybė yra daugiausia biudžeto lėšų skirianti savivaldybė paveldo objektų tvarkybai visoje Lietuvoje. Tai faktai, pateikti Valstybinės kultūros paveldo komisijos, o ne kažkieno subjektyvi nuomonė“, – pabrėžė jis.
A. Palionio teigimu, kiekvienas savininkas turi rūpintis valdomu turtu, o Žaliakalnio funikulierius priklauso „Kauno liftams“.
„Vertinant objektyviai, miestas negali ir neturėtų išpirkti visų kultūros paveldo statusą turinčių objektų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra visiškai įveiklinti. Su „Kauno liftais“ savivaldybės atstovai yra turėję susitikimų. Abi pusės supranta, kad turto savininkas yra atsakingas už objektą ir sprendžia, ką su juo daryti, bei prisiima visą su tuo susijusią atsakomybę. Kiek žinau, įmonės atstovams dėl šio objekto nėra užvertos durys ir Kultūros paveldo departamente. Šiandien, matyt, įmonei reikia išspręsti ne vieną klausimą: pabėgių sutvarkymą, saugumo užtikrinimą, paveldosauginių reikalavimų atitikimą, veiklos modelį. Šie aspektai ir yra esminiai.
Teiginiai, kad sprendimus lemia kieno nors dalyvavimas rinkimuose ar politinės pažiūros, neatitinka realybės. Geriausias to pavyzdys – savivaldybės įmonės UAB „Kauno autobusai“ turimas ir išlaikomas Aleksoto funikulierius, kuris taip pat yra paveldo objektas. Jį įmonė prižiūri ir operuoja savo lėšomis“, – sakė jis.
LRT.lt nekart rašė apie tai, kad, supuvus pabėgiams, Žaliakalnio funikulierius pavasarį veikiausiai sustojo ilgam. Lėšų taisymo darbams neplanuoja skirti nei jo savininkė bendrovė „Kauno liftai“, nei Kauno savivaldybė.
„Kauno liftų“ vadovas Jonas Guzavičius jau anksčiau yra sakęs, kad funikulierius uždarytas, nes sutrūnijo ąžuoliniai pabėgiai – jiems pakeisti reikėtų iki 100 tūkst. eurų. Pasak įmonės vadovo, funikulierius nuostolingas.
Kaip rašoma UAB „Kauno liftų“ svetainėje, Žaliakalnio funikulierius tarpukariu pastatytas siekiant užtikrinti susisiekimą tarp centro ir sparčiai augančio Žaliakalnio. Jis pradėjo veikti 1931 metų rugpjūčio 8 dieną. Po kelių mėnesių keleivių saugumui apatinėje stotelėje atsirado apsauginė tvora, pastatyta pavėsinė. 1933-iaisiais modernizuota funikulieriaus bėgių atšaka. 1935–1937 metais keltuvas vėl buvo rekonstruotas, keleivius imta kelti N. Dobkevičiaus suprojektuotais visiškai naujais didesniais vagonais. Važiuoklės jiems buvo užsakytos ir pagamintos Šveicarijos įmonėje. Tuo pačiu metu V. Putvinskio gatvėje pastatyta apatinė keleivių stotelės stoginė, išlikusi iki mūsų dienų.
