„Kai tik būna, visada dalyvauju“, – sutartinai apie globos namuose vykstančią muzikos terapiją atsiliepia senjorės. Muzikos terapijos užsiėmimai ne tik leidžia atsipalaiduoti, bet ir mažina vienišumą – senjorai lengviau išsako savo jausmus, o ryšio mezgimas per muziką leidžia kurti bendruomeniškumo jausmą.
Dar prieš 10 valandą „Senjorų avilio“ globos namų gyventojai laukia netrukus prasidėsiančio muzikos terapijos užsiėmimo. Kambaryje ant ilgo stalo muzikos terapijos lektorė Snieguolė Dikčiūtė-Pranulienė išdėlioja muzikos instrumentus, kiekvienam žmogui padeda po popieriaus lapą ir pradeda kviesti globos namų gyventojus.
Užsiėmimo pradžioje lektorė paprašo įvardyti žinomus jausmus. Dalyvės vardija: meilė, tikėjimas, džiaugsmas, nuoširdumas, pyktis, liūdesys.
„Gražiausias tai meilė“, – ištaria viena moteris.
Netrukus pasigirsta muzika, susirinkusios senjorės įdėmiai klausosi. Muzikai nutilus, S. Dikčiūtė-Pranulienė klausia, kokie jausmai kyla klausantis šio kūrinio. Vėl pasigirsta atsakymai: didybė, stiprumas, ramybė.
Lektorė prieina prie kiekvienos užsiėmimo dalyvės ir pakalbina, paprašo įvardyti kilusius jausmus.
„Kiekvienas klausydamas muzikos jaučiame skirtingus dalykus. Kiekvienas mūsų esame unikali ir skirtinga planeta, kuri visiškai kitaip mato pasaulį. Dėl to esame įdomūs, dėl to pasaulis toks įvairus“, – šypsosi S. Dikčiūtė-Pranulienė.
Dalyvauja kiekviename užsiėmime
Susirinkusios globos namų gyventojos atvirauja, kad į muzikos terapijos užsiėmimus jos ateina visada, kai jie vyksta. Moterys čia susirenka pabendrauti, o muzikuojant ir klausantis muzikos diena prabėga kitaip.
„Kai tik būna, visada dalyvauju. Man čia labai įdomu, labai patinka. Čia visko yra – ir pasiklausymo, ir pakalbėjimo, piešimo, dar pagrojame netgi“, – sako Loreta ir priduria, kad muzikos klausymas ir dalyvavimas užsiėmimuose padeda atsipalaiduoti.
Loreta muzikuoja nuo vaikystės, todėl muzikos instrumentai jai pažįstami. „Mane ketverių metukų Mocartuke vadino. (...) Groju pianinu. Tėvelis iš kažkur gavo didžiausią vokišką fortepijoną. Jis pats mokėjo Strausso valsukų, mama grodavo ir dainuodavo. Aš iš klausos grojau“, – pasakoja moteris.
Ir dalyvaudama muzikos terapijoje Loreta atpažįsta grojamus muzikinius kūrinius, tiesa, sako, kad atmintis suprastėjo, todėl ne visada tiksliai įvardija kūrinio pavadinimą.
„Grodavau sudėtingus kūrinius. Vasaros atostogos, visi išeina į darbą, o aš sėdžiu prie pianino po šešias valandas per dieną. Kol neįsigroju, būdavo gėda groti, kai kas nors girdi“, – šypsosi Loreta.
Vlada muzikos terapijos užsiėmimuose taip pat dalyvauja visada, kai tik gali, – jai smagu pabendrauti, pasiklausyti muzikos.
„Ateinu visada, tik labai prastai girdžiu – kai ką išgirstu, kai ko negirdžiu. Bet bendraujam“, – pasakoja Vlada.
Draugėms rodant ant sienų kabančius paveikslus, Vlada atskleidžia, kad atvykusi į globos namus pradėjo piešti.
„Davė lapelius – pieškit kas ką norit. Ir nežinau, ką piešti, nes visą gyvenimą nepiešiau. Bet tada kažką išpiešiau, nupiešiau gamtą, o vėliau man pradėjo patikti, toliau piešiau, vis norisi ką nors daugiau nupiešti. Pagaliau prezidentą nupiešiau, – juokiasi Vlada. – Kas ko paprašo, tą nupiešiu ir atiduodu – man nereikia juk, aš jau per sena.“
Tokie muzikos terapijos užsiėmimai „Senjorų avilyje“ vyksta kartą per savaitę, o juose dalyvaujančios globos namų gyventojos sutaria, kad tokia veikla padeda pasijusti geriau.
Išreiškia emocijas ir užmezga ryšį
Muzikos terapija žmonėms padeda užmegzti ryšį ir lengviau išsakyti jausmus, LRT.lt sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) doktorantė, kompozicijos ir klinikinės muzikos improvizacijos lektorė S. Dikčiūtė-Pranulienė, globos namuose vedanti muzikos terapijos užsiėmimus.
Svarbu, kad kiekvienas terapijoje dalyvaujantis žmogus pasirinktų jam tinkamą instrumentą, kuris atspindėtų, kaip jis tuo metu jaučiasi.
„Būna, vienas žmogus pasiima kokį nors didelį būgną, nes jaučia audringas emocijas ar pats jaučiasi stiprus, o kitas pasirenka varpelį ar kokį kitą lengvesnį instrumentą, skambantį paprasčiau. Kai žmonės atranda savo garsinį tapatumą, tada prisistatome šių instrumentų garsu“, – vardija S. Dikčiūtė-Pranulienė.
Tada terapijos dalyviai gali megzti ryšį, pagal giminingą instrumento skambesį atrasti kontaktą su kitu žmogumi, teigia lektorė. Anot jos, taip užmezgamas neverbalinis, garsinis dialogas. Kad žmonėms būtų lengviau išreikšti savo jausmus, terapijos dalyvių paprašoma nupiešti muzikoje išgirstas emocijas.
„Kiekvienas dalyvis atranda pačių įvairiausių dalykų. Vieniems kokie nors prisiminimai asocijuojasi su vaikyste, su namais, meile. Būna labai daug meilės jausmo. (...)
Taip žmonės išsako savo būseną. Muzikos terapijoje svarbu jausmų atpažinimas, įvardijimas. Kai žmogus suvokia savo emociją ir ją priima, gerėja ir jo savijauta“, – sako S. Dikčiūtė-Pranulienė.
Jos teigimu, kai kuriems žmonėms sunkiau žodžiais išsakyti savo jausmus, todėl muzikos terapija ir piešimas gali padėti žmonėms geriau save išreikšti. Tiesa, pasak lektorės, muzikos terapija yra procesas, todėl gali prireikti daugiau užsiėmimų, kad žmogus pajustų pokytį.
Buvimas kartu ir ryšio mezgimas per muziką taip pat gali sumažinti vienišumą ir uždarumą: „Socialinis ryšys visada lengvina būseną, ją keičia – iš liūdesio ir prislėgtumo žmogaus emocijos pasikeičia į džiaugsmingesnes, laimingesnes. Žmogus atranda grupės palaikymą, bendruomeniškumo jausmą, o tai taip pat labai svarbu.“
Per užsiėmimus senjorai atsiskleidžia
Tai, kad vykstanti muzikos terapija džiugina globos namų gyventojus, pastebi ir „Senjorų avilio“ direktoriaus pavaduotoja Kristina Petroševičienė. Ji pažymi, kad muzikos terapija daugeliui buvo naujas, nematytas užsiėmimas, todėl gyventojai noriai dalyvauja užsiėmimuose.
„Gyventojai labai laukdavo užsiėmimų. Jei, pavyzdžiui, lektorė apsirgo ir suplanuotas užsiėmimas neįvyko, visiems labai liūdna, nes šie užsiėmimai senjorams kelia džiugesį.
Atrodo, per užsiėmimus daug nekalbama, neaiškinama, bet muzikuojant ir piešiant gyventojams nuotaika gerėja. Eidamas pro tą erdvę matai, kad visi šviesūs, šypsosi, džiugiais veidais. Manau, čia daug pozityvo“, – LRT.lt pasakoja K. Petroševičienė.
„Senjorų avilio“ direktoriaus pavaduotoja taip pat atkreipia dėmesį, kad paprastai kai kurie globos namų gyventojai ne taip noriai bendrauja su kitais, tačiau muzikos terapijos užsiėmimuose jie atsiskleidžia, dalyvauja aktyviau.
„Atrodo, kai kurie gyventojai paprastai būna ramesni, bet per muzikos terapiją pradeda aktyviau groti, taip kokią nors emociją paleidžia“, – sako K. Petroševičienė.
Ji priduria, kad nors globos namuose kartu gyvenantys senjorai sulaukia artimųjų apsilankymo, pokyčiai palikus savus namus būna skaudūs. Užtrunka, kol senjorai pripranta prie naujų namų, todėl įvairūs užsiėmimai ir veiklos padeda sumažinti vienišumą ir praskaidrinti dieną.
„Stengiamės sukurti užimtumą. Žmonės nebūtinai turi bendrauti ir kalbėtis – bendra veikla, pavyzdžiui, piešimas ar mankštos, taip pat padeda. Esi komandoje, grupėje žmonių, todėl vis tiek tai yra ryšys ir kontaktas“, – dalijasi direktoriaus pavaduotoja ir priduria, kad užsiėmimai senjorus veikia kitaip nei paprastas laiko leidimas kartu.
Visgi K. Petroševičienė akcentuoja, kad senjorams svarbios ir kitos veiklos. Ypač globos namų gyventojus pradžiugina atvykę svečiai ar suorganizuoti koncertai. Darbuotojai stengiasi į globos namus pakviesti moksleivių ar darželinukų, kad jie pabendrautų su senjorais, padeklamuotų eilėraščių ar surengtų koncertą.
