EBU generalinis direktorius: žiniasklaida susiduria su beprecedenčiais iššūkiais

„Nebūkime naivūs – visuomet bus grupė žmonių, kuri nepasitikės žiniasklaida, valstybinėmis institucijomis... Manau, tai yra pasaulio įvairovės dalis, o demokratija leidžia šiems žmonėms laikytis savo nuomonės“, – interviu portalui LRT.lt sako Europos transliuotojų sąjungos (EBU) generalinis direktorius Noelis Curranas.

Antradienį N. Curranas lankysis Lietuvoje ir dalyvaus Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Visuomeninė žiniasklaida demokratijai“, kurią organizuoja Europos Taryba ir Europos transliuotojų sąjunga kartu su LRT.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) – vienijantis profesinis aljansas, jungiantis 115 transliuotojų organizacijų 56 valstybėse Europoje ir už jos ribų, taip pat 34 asocijuotus narius Azijoje, Afrikoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Organizacija atstovauja visuomeninių transliuotojų interesams ir juos gina tarptautiniu ir vietos mastu.

Pasak EBU generalinio direktoriaus, pastaruoju metu žiniasklaida susiduria su beprecedenčiais iššūkiais, tačiau, priduria jis, įvairios krizės visuomeniniams transliuotojams suteikia galimybę vėl susijungti su didžiąja dalimi auditorijos ir parodyti, kodėl žmonės transliuotoju pasitiki.

– Pastaraisiais metais susidūrėme su pandemija, dabar stebime Rusijos karą Ukrainoje, taip pat susiduriame su netikrų naujienų keliamomis problemomis ir nepasitikėjimu žiniasklaida. Kokia, jūsų manymu, yra visuomeninio transliuotojo svarba šių iššūkių kontekste?

– Manau, kad pastaruoju metu žiniasklaida susiduria su beprecedenčiais iššūkiais. Žiniasklaidos srityje dirbu 30 metų – galiu pasakyti, kad dar niekada nebuvo tokio laiko, kai taip sparčiai auga didžiulės tarptautinės, daugiausia amerikiečių valdomos technologijų kompanijos, socialinių tinklų platformos ir vyksta didžiulė srities konsolidacija, kai didieji žaidėjai jungiasi su kitais didžiaisiais žaidėjais. Šiuo metu susiduriame su didžiule konkurencine grėsme.

Mano manymu, visuomeniniai transliuotojai veikia kaip atrama kai kurioms šių tendencijų, nes žmonės mumis pasitiki, o mes tiek daug investuojame į Europos produkciją, vertiname savo naujienų produkciją ir teikiame prioritetą naujienoms bei aktualijoms, taip pat kitoms programoms.

Turime unikalią galimybę parodyti, kuo visuomeniniai transliuotojai yra unikalūs. Manau, kovido krizė ir invazija į Ukrainą mums davė galimybę vėl susijungti su didžiąja dalimi mūsų auditorijos ir vėl jai parodyti, kodėl žmonės mumis pasitiki, kodėl mus finansuoja, taip pat parodyti savo turinį.

Nors pasaulyje nutiko siaubingų įvykių, tikiu, kad jie pagerino visuomeninės žiniasklaidos reputaciją.

– Paminėjote visuomeninių transliuotojų reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą – kokia turėtų būti mūsų misija visų šių iššūkių kontekste?

– Manau, tarnauti visuomenei. Mūsų tikslas nėra imti pinigus, mes dirbame ne dėl pelno, nesiekiame kokių nors pardavimų – esame čia tam, kad tarnautume visuomenei. Tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas. Tarnauti visuomenei turime visomis savo veiklomis – neteikiame tik naujienų ar informacijos apie sportą – siūlome visą spektrą paslaugų ir turime užtikrinti jų kokybę.

Mūsų tikslas – auditorijai teikti tai, ko ji nori, bet kartu jai tarnauti.

Pastebėjome, kad žmonės labiausiai pasitiki visuomenine žiniasklaida. Tai yra neįtikėtinas pasiekimas, kurį užsidirbti ir kurio nusipelnyti buvo sudėtinga. Tačiau negalime to priimti kaip savaime suprantamo dalyko – turime nuolat dirbti, kad visuomenė mumis pasitikėtų. Mūsų tikslas – auditorijai teikti tai, ko ji nori, bet kartu jai tarnauti.

– Net jei auditorija labiau pasitiki visuomenine žiniasklaida, dalis žmonių išreiškia stiprų nepasitikėjimą. Ką galime padaryti, kad tokiam nepasitikėjimui užkirstume kelią?

– Nebūkime naivūs – visuomet bus grupė žmonių, kuri nepasitikės žiniasklaida, valstybinėmis institucijomis... Manau, tai yra pasaulio įvairovės dalis, o demokratija leidžia šiems žmonėms laikytis savo nuomonės.

Manau, svarbu išlaikyti kokybišką darbą ir pasitikėjimo lygį, investuoti į žiniasklaidą, investuoti į mokymus ir nepriklausymą nuo valdžios – tai yra raktas į sėkmę. Jei prarandi savo nepriklausomumą, visuomenė į tave žiūri visiškai kitaip.

– Norėčiau pasikalbėti ir apie LRT. Jūsų akimis, kaip LRT atrodo kitų visuomeninių transliuotojų kontekste, kalbant apie reguliavimą ir teisinę bazę?

– Manau, LRT pozicija yra labai gera, LRT parodė savo nepriklausomumą. Žinoma, LRT taip pat parodė savo ryšį su auditorija ir jos pasitikėjimą. LRT pažvelgė už savo kambario sienų – jūsų generalinė direktorė yra gerai žinoma EBU vykdomosios valdybos narė, pasisakanti nepriklausomumo ir Ukrainos invazijos temomis. Mano manymu, tai suteikė LRT tarptautinį balsą.

Nerimavome dėl 2018–2019 metais siūlytų teisės aktų ir džiaugiamės, kuo tai pasibaigė. Taip, kaip dabar renkama LRT taryba, yra gera praktika. Teigiamai vertiname ir tai, kad LRT taryba renka generalinį direktorių.

Tačiau manau, kad neturėtume nieko priimti kaip savaime suprantamo dalyko, o kiekvienoje šalyje yra aspektų, kurie gali būti patobulinti. LRT rezultatai yra geri, teigiamai matome LRT nepriklausomumą, girdime balsą už Lietuvos ribų, taip pat ir Lietuvoje.

– Iš tiesų, prieš kelerius metus LRT patyrė politikų bandymų spausti transliuotoją. Tuomet EBU išreiškė nerimą dėl planuojamų LRT valdymo pakeitimų. Ar visuomeniniai transliuotojai Europoje susiduria su panašiomis problemomis?

– Spaudimas visuomeninių transliuotojų nepriklausomumui didėja. Tačiau dėl to neturėtume nusiminti – visuomeninė žiniasklaida visoje Europoje išlieka nepriklausoma. Tai – viena iš priežasčių, kodėl mumis pasitiki, bet kai kuriose valstybėse valdžios visada bandys spausti visuomeninius transliuotojus.

Gyvybiškai svarbu, kad visuomeninė žiniasklaida išliktų nepriklausoma.

Pastaraisiais metais didelę savo laiko dalį skyriau į tai reaguodamas ir pabrėždamas tai, susisiekdamas su vyriausybėmis ir diskutuodamas šiomis temomis. Šie klausimai tikrai yra auganti problema Europoje.

Tačiau nenoriu nuteikti blogai, nes stengiamės su tuo tvarkytis. Europos Sąjungoje naujasis Žiniasklaidos laisvės aktas taip pat palies kai kurias iš šių problemų, susijusias su nepriklausomumu ir valdžios atsakomybėmis.

Tačiau mums gyvybiškai svarbu, kad visuomeninė žiniasklaida išliktų nepriklausoma, nes vyriausybės keičiasi, politinės partijos taip pat keičiasi. Jei visuomenė savo visuomeninį transliuotoją matys kaip neturintį pakankamai nepriklausomumo ar susijusį su vyriausybe, ji praras savo pasitikėjimą ir tikėjimą. Manau, tai pakenks visai demokratijai.

– EBU tyrimai taip pat parodė, kad tinkamai finansuojamas nepriklausomas visuomeninis transliuotojas yra integrali sveikos demokratijos dalis. Papasakokite plačiau, kodėl visuomeniniams transliuotojams svarbu išlaikyti nepriklausomumą nuo politinio spaudimo?

– Nepaprastai svarbu, kad visuomenė turėtų patikimus, nepriklausomus naujienų šaltinius. Žurnalistu pradėjau dirbti 90-ųjų pradžioje, o nuo to laiko padaugėjo nuomonėmis grįstų leidinių. Skaitmeninis pasaulis didžiąja dalimi yra pasaulis, paremtas nuomone. Tai nėra nešališkas pasaulis. Manau, visuomenė tai supranta ir tai yra priežastis, kodėl socialiniais tinklais nepasitikima.

Visuomeninių transliuotojų nepriklausomumas yra tai, kas išsaugo šį pasitikėjimą – jei nepriklausomumą prarandi, prarandi ir visuomenės pasitikėjimą.

Tikiu, kad demokratijai reikalingi patikimi naujienų šaltiniai ir informacija. Mano manymu, visuomeninių transliuotojų nepriklausomumas yra tai, kas išsaugo šį pasitikėjimą – jei nepriklausomumą prarandi, prarandi ir visuomenės pasitikėjimą.

– Norėčiau daugiau pasikalbėti apie demokratiją. EBU vykdomoji valdyba laikinai sustabdė trijų Rusijos atstovų darbą EBU valdymo grupėse, anksčiau suspenduotas Baltarusijos atstovo darbas. Tai svarbus sprendimas, tačiau buvo diskusijų, kad tai turi ir tam tikrų neigiamų aspektų, pavyzdžiui, sunkiau dalintis informacija, taip pat galbūt negauname tiek, kiek reikia vaizdo ir garso įrašų iš Rusijos ar Baltarusijos.

Kokia jūsų nuomonė – ar šis sprendimas turi tam tikrų neigiamų aspektų ir kodėl EBU buvo svarbu parodyti savo poziciją dėl demokratijos ir Rusijos karo?

– Manau, EBU priėmė teisingą sprendimą. Sakau tai su apgailestavimu, nes tai nebuvo tas sprendimas, kurį EBU būtų norėjęs priimti. Tautų įvairovė yra EBU stiprybė, tačiau šiuo atveju aplinkybės buvo tokios kraštutinės, kad tam, jog išliktume sąžiningi savo vertybėms, turėjome imtis dramatiškų veiksmų, tą ir padarėme.

Mano manymu, yra ir tam tikrų neigiamų aspektų, nes esame organizacija, kurios veikla remiasi medžiagos, naujienų reportažų ir resursų dalijimusi. Taigi tuomet, kai imiesi tokių veiksmų, visuomet yra ir neigiama pusė – turėtume būti realistai. Tačiau manau, kad šis veiksmas buvo teisingas, turint omenyje, su kuo susidūrėme. (...)

– Ką galime padaryti ir mes, ir kiti visuomeniniai transliuotojai, kad apsaugotume savo vaidmenį užtikrinant demokratiją?

– Svarbiausia yra užtikrinti savo nepriklausomumą. Kai jį prarandi, prarandi pasitikėjimą ir ryšį su auditorija. Svarbu investuoti į žurnalistiką ir teikti jai prioritetą. (...)

Šiuo metu siekis išlaikyti nepriklausomumą yra sunki kova, nes susiduriame su neįtikėtinomis konkurencinėmis grėsmėmis, didžiuliais konkurentais. Tačiau karo Ukrainoje ir kovido krizės metu įrodėme, kad galime palaikyti ir vis dar palaikome ryšį su savo auditorija. Ir tai yra didžiulis pamatas, kuriuo remdamiesi galime žengti toliau.