Savo kelią ji apibūdina ne titulais, o jausmu – kometa, skrendanti savo trajektorija. Dainininkė Monika Liu atvirai kalba apie gyvenimą tarp Lietuvos ir užsienio, sugrįžimą prie lietuviškos kūrybos ir tai, kodėl būtent ilgesys padėjo atrasti tikrąjį balsą.
Viso pokalbio klausykite LRT TELEVIZIJOS laidos „Stonkus tiesiogiai“ įraše.
– Kas tu esi – scenos diva ar scenos ikona?
– Nei tai, nei tas. Aš esu kometa – save taip vadinu. Kometa iš Klaipėdos, bet tikrai ne diva.
– Ar negalvoji, kad Lietuvos muzikos padangėje Monikų yra šiek tiek per daug?
– Daugoka. Ir aš esu iš visų vyriausia. Mūsų nemaišo, su Monikomis pasijuokiame iš to, kad esame Monikos. Tačiau svarbiausia Monika yra Šventoji Monika – visos šį vardą gavome ne veltui. Šventoji Monika žmones vesdavo į tiesos kelią. Ji yra šeimų ir mamų globėja, nes ji vyrus atvesdavo į teisingą kelią. Jos sūnus, Šventasis Augustinas, taip pat buvo įšventintas tik dėl mamos maldų.
– Kodėl Klaipėdoje gimsta tiek daug talentingų muzikantų?
– Manau, kad „kaltas“ yra uostas ir žuvėdros. Daug turistų, daug jūreivių – Klaipėdoje daug darbingų žmonių. Per darbą ir gimsta talentai.
– Ar atsimeni savo pirmąjį kartą scenoje?
– Taip ir jis nutiko „Dainų dainelėje“ – man buvo 14 metų, nors atrodė, kad 41-eri. Dabar atrodau jauniau, nei tada.
– Kaip tu atsidūrei Bostone?
– Į Bostoną išvykau gerokai vėliau, nei vyko „Dainų dainelė“. Bostone susitikau savo globėją Liutaurą – jis ten jau gyveno ir mane globojo, dabar vadinu jį savo tėvu. Dažnai skraidydavau į Niujorką, tada gyvenau Londone.
– Kodėl grįžai į Lietuvą?
– Pasiilgau mūsų žalios spalvos, kuri tik čia tokia, pasiilgau Baltijos jūros, pasiilgau namų (...). Kai pradėjau rašyti lietuviškai, pakilau iš paviršiaus, kūryba plaukė iš ilgesio ir meilės. Ten gyvendama supratau, kad reikia kurti lietuviškai, dėl to ir mano išvažiavimas į „Euroviziją“ tapo tikra misija – ir ji pavyko, dabar visi dainuojame lietuviškai.
– Kokios yra tavo vertybės?
– Šviesa, tiesa, meilė, Tėvynė, mama ir tėtis.
– Jei nebūtum muzikantė – kas būtum?
– Tinklų pynėja. Aš nuo vaikystės svajojau, kad mano vyras būtų delfinų dresuotojas. Taip pat norėčiau ir pranešinėti orus.
