Apatija, liūdesys ar užsitęsęs pesimizmas – kaip atpažinti depresiją?

„Tai yra nuolatinis apokaliptiškas jausmas, kad tuoj nutiks kažkas blogo, kad nelaimės manęs laukia iškart už kampo“, – sako Liudas Belickas. LRT RADIJO laidoje „Mąstymo žemėlapis“ susitinka daugiau nei dešimt metų depresyvių epizodų išgyvenęs, o dabar drąsiai apie juos kalbantis L. Belickas ir gydytojas psichiatras Vilius Rutkauskas. Kaip atpažinti depresiją?  

Depresija – kaip ją atpažinti?

LRT.lt laidos „Mąstymo žemėlapis“ pašnekovas L. Belickas sako pirmuosius depresijos epizodus pastebėjęs prieš daugiau nei 10 metų. Kaip pasakoja jis, depresijos epizodai praeidavo jam išmokus naujų būdų su ja laikinai kovoti, tačiau iki galo niekada neapleisdavo jo kasdienio gyvenimo.

„Man tai dažnai koreliuodavo su nepasisekimais darbe. Vienas nepatogumas aptemdydavo kitas sritis. Depresyvių epizodų turėjau ne vieną, pirmasis nutiko gal 2010 metais. Buvo dar keli epizodai, tačiau juos išlaukiau, išbuvau (...). Jausmas – lyg mane tuoj atleis, tuoj nebeturėsiu iš ko susimokėti paskolos, nebeturėsiu kur gyventi. Depresija yra daugialypė, ji paverčia tave žmogumi, kuris it per svetimus lęšius žiūri į savo gyvenimą ir viską traktuoja kitaip nei anksčiau“, – patirtimi dalijasi jis.

Gydytojas psichiatras V. Rutkauskas sako, jog depresiją atpažinti lengviau nei kitus psichikos sveikatos sutrikimus. Prasidėjus depresyviam epizodui, juntamos įprastos ir žmogui atpažįstamos jausenos: liūdesys, apatija. Užsitęsusios jausenos, anot gydytojo psichiatro, ilgainiui virsta depresija.

„Bloga nuotaika ir liūdesys yra absoliučiai žmogiška, visi tai patiriame. Tačiau kai kalbame apie depresiją (...), tai tampa sutrikimu tuomet, kai užsitęsia ir pasidaro gyvenimo fonu: liūdesys, apatija, pesimistinis pasaulio ir savęs matymas. Kitas dalykas, tai gali trikdyti žmogaus kasdienį gyvenimą, jis gali nebepajėgti susitvarkyti su šeimyninėmis pareigomis, apsileisti“, – teigia jis.

Pasak V. Rutkausko, tikslaus paaiškinimo, kodėl žmogui gali išsivystyti depresija ar pasireikšti pirmieji depresijos požymiai, vis dar nėra.

„Nėra vienos ir aiškios teorijos, kodėl atsiranda depresija. Tiek gydantis, tiek gydant svarbu žinoti, kad yra labai daug veiksnių, kurie susideda į vieną krūvą, ir ištinka liga. Yra biologinių faktorių: serotonino receptoriai, jo apykaita smegenyse, tačiau svarbu nepamiršti ir nebiologinės dalies. Depresija dažniau serga žmonės, kurie turi tam tikrų charakterio ypatumų, patiria daugiau streso, ypatingą socialinę situaciją“, – įžvalgomis dalijasi V. Rutkauskas.

Depresija | E. Blažio / LRT nuotr.

L. Belickas priduria, kad pirmasis jo žingsnis, kovojant su depresyvia nuotaika, buvo situacijos atmetimas ir bandymas atsiriboti nuo savo būsenos.

„Ėmiausi įvairiausių dalykų, norėjau nieko nejausti, norėdavau sukoncentruoti dėmesį į vieną dalyką, bėgau nuo situacijos. Aš depresijos priežastis sieju su pasaulėžiūra ir vertybėmis, tai labai subjektyvu. Kai kas nors nutinka, sunku tai priimti ir paleisti, niekaip nesugebi ko nors įterpti į savo gyvenimą, todėl tavo realybė ir vertybės pykstasi (...). Aš neapsigyniau savo fiziologinių ir emocinių poreikių, todėl atsipeikėjau tada, kai nebegalėjau daugiau nieko daryti, pradėjau lankytis pas psichologę. Tai man nepadėjo, todėl teko kreiptis į psichiatrijos klinikas“, – teigia jis.

„Depresija turi daug veidų“

Gydytojas psichiatras sako, jog depresija neturi vienos formos ir vieno apibrėžimo, todėl ir jos simptomai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne kaip psichikos, o kaip fizinės ligos požymiai, pavyzdžiui, nesibaigiantys skrandžio, galvos skausmai ar pykinimas.

„Klasikinė depresijos apraiška yra psichomotorinis sulėtėjimas – sulėtėja žmogaus judesiai, mąstymas, atsiranda liūdna nuotaika, žmogus tampa prislėgtas, jaučia kaltę, ribotumą, jaučiasi esąs našta artimiesiems. Tai klasikinis pavyzdys. Tačiau tai gali reikštis ir netipinėmis formomis. Kartais – nepaaiškinamais fiziniais pojūčiais. Žmogus gali eiti pas skirtingus gydytojus, ieškodamas ligos, tačiau priežastis gali būti ne fizinė, o psichologinė (...). Mitas, kad depresija sergantis žmogus būtinai yra liūdnas. Kartais žmogus tiesiog negeba patirti malonumo, jis nesugeba mėgautis hobiais, susitikimais su draugais, atrodo, kad gyvenimas vyksta it per stiklą“, – sako specialistas.

Vis dėlto dėl ligos simptomatikos neapibrėžtumo yra nemaža rizika pacientams patiems nusistatyti sau netinkamą diagnozę. Gydytojas psichiatras pataria nepasikliauti internete rastais klausimynais ir, pajutus požymius, kreiptis į specialistus.

Depresija | E. Blažio / LRT nuotr.

„Kadangi dabar medicina yra ganėtinai lengvai prieinama, kartais žmonės kreipiasi sakydami, kad jie jau nusistatė sau diagnozę ir jiems reikia tik gydymo. Nereikia užsiimti savidiagnostika, būklių ir sutrikimų yra daug, ligų, tarp kurių reikia atskirti depresiją, yra daugiau, nei norėtųsi, tam ir egzistuoja psichiatrai“, – teigia V. Rutkauskas.

Psichiatras teigia pastebėjęs, kad neretu atveju į depresiją žiūrima kaip į socialinį reiškinį, o ne į ligą. Jis pabrėžia, kad diagnozės svarbu ir prasminga ieškoti kreipiantis į specialistus.

„Nesinorėtų formuoti žinutės, kad žmonės, kurie serga depresija, ką nors pražiūrėjo, ko nors nepadarė iki galo, laiku nenuėjo pas psichoterapeutą. Nebūtinai. (...) Kiekviena karta ir kiekvienas laikas turi savo ypatumų. Dabar didelis spaudimas būti sėkmingam, išskirtiniam, pasiekiančiam, veikiančiam, reikšmingam (...). Norisi perduoti žinią, kad neverta užsiimti savigyda, visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju, kas su manimi vyksta, neverta tokios naštos užsikrauti sau, ieškoti strategijų, kaip sau padėti, nes tai sudaro papildomą spaudimą“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi V. Rutkauskas.

Parengė Emilija Balcerytė.

Visas pokalbis – laidoje.