Šią savaitę tarp „Netflix“ žiūrimiausių daugybėje pasaulio šalių ir toliau išlieka 10-ies dalių kriminalinis miniserialas „Monster: The Jeffrey Dahmer Story“. Tikrais faktais paremtą serijinio žudiko ir kanibalo Jeffrey`io Dahmerio istoriją pasakojantis serialas sulaukia ir nemažai kritikos, ir spėlionių, kiek tai, kas rodoma, yra tiesa, o kiek – fikcija.
Internete išplito „The Independent“ žurnalisto Bevano Hurley ir Anne E. Schwartz interviu. Moteris 1991 m. dirbo kriminalinės „Milwaukee Journal“ skilties reportere, kai šaltinis policijoje jai papasakojo apie J. Dahmerio bute rastas žmogaus kūno dalis.
„Kai žmonės žiūri Ryano Murphy režisuotą „Netflix“ serialą ir sako „O, Dieve, tai baisu“, noriu jiems pasakyti, kad viskas nebūtinai buvo būtent taip“, – leidiniui sakė ji.
Anot A. E. Schwartz, serialo kūrėjai pasirinko „meninę traktuotę“ ir panaudojo tik svarbiausius bylos elementus, todėl serialas nėra tiksliai atkartojantis tikruosius faktus.
Pašnekovė prisiminė, kaip prieš tris dešimtmečius sulaukė skambučio iš šaltinio policijoje, kuris pranešė, kad viename iš mieste esančių butų buvo rasta žmogaus galva ir kitos kūno dalys.
A. E. Schwartz „Independent“ pasakojo, kad atskubėjusi į įvykio vietą, rado kelis policijos pareigūnus, leidusius užeiti į „Oxford Apartments“ pastatą iš arčiau apžiūrėti įvykio vietą.
„Pakilau iki J. Dahmerio buto ir įkišau į vidų galvą, nes mes juk žurnalistai, mes norim žinoti, – sakė ji. – Turbūt labiausiai mane nustebino tai, kad ten nebuvo nieko keisto.“
Ji sakė, kad atradus momentines nuotraukas, kuriose J. Dahmeris fiksavo savo aukas įvairiose mėsinėjimo stadijose, pareigūnams pamažu ėmė vertis visas nusikaltimo mastas.
„Jie ne iš karto suprato, kas tai per radiniai, – pasakojo moteris. – Tuo metu jau penkerius metus rašiau apie kriminalinius nusikaltimus, todėl man buvo puikiai pažįstamas patalpos, kurioje yra negyvas žmogus ar irstantis kūnas, kvapas. Ten kvapas buvo visiškai kitoks. Smirdėjo kažkokiais chemikalais.“
A. E. Schwartz, kuri vėliau dirbo atstove spaudai Milvokio policijos departamente ir Viskonsino teisingumo departamente, teigė, kad miesto policijos pareigūnai seriale neteisingai buvo pavaizduoti kaip rasistai ir homofobai.
„Daug laiko praleidau su jais, apklausinėdama įvykio vietoje buvusius žmones. Vėlgi, suprantu, kad seriale viskas dramatizuota, tačiau šiuo metu, kai teisėsaugai nėra taip paprasta įgyti bendruomenės pasitikėjimą, toks įvykių vaizdavimas niekam nepadeda“, – „Independent“ kalbėjo ji.
„Netflix“ seriale Glenda Cleveland, kuri bandė įspėti policiją apie J. Dahmerio vykdomas žmogžudystes, vaizduojama kaip gyvenanti kaimyniniame bute. Iš tiesų 2011 m. mirusi moteris gyveno gretimame pastate, pasakojo A. E. Schwartz.
1991 m. išleidusi bestselerį apie šią bylą „Žmogus, kuris negalėjo nustoti žudyti“ (angl. The Man Who Could Not Kill Enough), A. E. Schwartz teigė sulaukusi J. Dahmerio skambučio į televizijos stotį, kurioje dirbo. Pokalbis telefonu, anot jos, buvo labai trumpas ir labai konkretus.
„Jo balse nebuvo jokių atspalvių. Jis buvo toks monotoniškas, be emocijų. Ten nieko nebuvo. Jis tiesiog pasakė, kad niekas nėra atsakingas už tai, ką jis padarė, išskyrus jį patį“, – prisiminė žurnalistė.
Keli su J. Dahmeriu kalbėję psichiatrai A. E. Schwartz sakė, kad tokį jo elgesį galbūt lėmė jo tėvai.
„Bet jis negalėjo pakęsti tokių kalbų. Žmogus, kuris nerodė jokių emocijų ir kuriam iš pažiūros niekas nerūpėjo, labai stangėsi apsaugoti savo tėvus, ypač motiną“, – sakė ji „The Independent“.
A. E. Schwartz taip pat sakė, kad J. Dahmeris labai „gudriai“ rinkosi aukas. Jis ilgai kalbėjosi su jais baruose ir gatvėje, norėdamas atsirinkti vyrus, esančius visuomenės paraštėse, kad jiems dingus, niekas neimtų skambinti pavojaus varpais. Toks atsargumas ir šiurpūs atsikratymo kūnais būdai leido jam nesusektam nužudyti 17 berniukų ir vyrų.
Be to, devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje Milvokio gėjų bendruomenėje nusikaltimų aukos retai pranešdavo policijai apie patirtą smurtą, nes baiminosi, kad jų seksualinė orientacija bus atskleista šeimai ar darbdaviams.
Nepaisant A. E. Schwartz serialo kūrėjams išsakytos kritikos dėl netikslumo, panašu, jog daugelis „Monster: The Jeffrey Dahmer Story“ scenų atkartotos itin tiksliai, rašo interneto puslapis „The Tab“.
Baras „Club 219“ iš tiesų egzistavo ir J. Dahmeris jame lankėsi
Seriale J. Dahmeris ne kartą užsuka į barą „Club 219“. Čia jis susipažįsta su didesne dalimi savo aukų, kurias vėliau parsiveda į savo butą. Milvokyje iš tiesų buvo toks gėjų baras ir J. Dahmeris jame lankėsi. Baras „Club 219“ duris atvėrė 1981 m. vasarį ir buvo laikomas viena geriausių vietų apylinkėje. Tiesa, šiandien jis nebedirba. Jo populiarumas pradėjo blėsti, kai rajone atsidarė daugiau panašių barų, o kai visuomenė sužinojo, kad J. Dahmeris ten dažnai ieškodavo aukų, įstaigai tapo sunku pritraukti klientų.
J. Dahmeris iš tiesų savo aukoms dažnai rodydavo filmą „Egzorcistas III“
Tiesa, kad J. Dahmeris dažnai žmonėms, kuriuos atsiviliodavo į savo butą, rodydavo filmą „Egzorcistas III“ (angl. The Exorcist III). Viename iš kraują stingdančių interviu jis prisipažino, kad tokio pobūdžio filmai jam „padėdavo susikurti nuotaiką“ nusikaltimams vykdyti.
J. Dahmeris iš tiesų sakė Tracy Edwardsui „Noriu išgirsi tavo širdį, nes ketinu ją suvalgyti“
Vienoje šiurpioje serialo scenoje, iškart po to, kai kartu pažiūrėjo „Egzorcistą III“, J. Dahmeris pasakė Tracy Edwardsui, kad nori išgirsti jo širdį, nes ketina ją suvalgyti. Sėkmingai ištrūkęs T. Edwardsas vėliau teisme patvirtino, kad taip iš tiesų buvo, rašo „The Tab“.
Jis tikrai padovanojo mokytojai buožgalvių
Serijoje, vaizduojančioje, kaip J. Dahmeris auga ir bando pritapti mokykloje, yra scena, kurioje jis savo mokytojai padovanoja stiklainį su buožgalviais. Ji pagrįsta tikrais įvykiais. J. Dahmeris ne juokais susierzino sužinojęs, kad mokytoja perdavė stiklainį kitam mokiniui, todėl nužudė buožgalvius, apipylęs juos mašinine alyva.
J. Dahmerį buvo sustabdžiusi policija, kai automobilyje jis vežėsi vienos iš aukų palaikus
Teisme J. Dahmeris patvirtino, kad jį buvo sustabdę policijos pareigūnai, kai automobilio bagažinėje buvo vežamos žmogaus kūno dalys. Policininkų dėmesį patraukė trečią valandą nakties po kelią vingiavęs automobilis. Visgi J. Dahmeriui pavyko įtikinti pareigūnus leisti jam važiuoti toliau.
Garbės draugijos metraščio istorija buvo tikra
Ketvirtosios „Netflix“ serialo serijos pradžioje matyti, kaip J. Dahmeris įsėlina į kadrą, fotografuojant nuotrauką mokyklos Garbės draugijos metraščiui. Realiame gyvenime jis neturėjo nieko bendra su šia draugija, bet pateko į jos nuotrauką. Vėliau jo veidas nuotraukoje buvo užtušuotas.
J. Dahmeris iš tiesų dirbo Milvokio kraujo centre
Šis epizodas yra vienas iš nedaugelio seriale, kuris tarsi grįstas tikru faktu, tačiau gausiai apipintas pramanytais elementais, rašo „The Tab“. Seriale matyti, kaip J. Dahmeris įsidarbina kraujo donorystės centre ir parsineša namo žmonių paaukoto kraujo. Jis iš tiesų dirbo šioje įstaigoje, bet nėra jokių faktų, patvirtinančių, kad kada nors būtų iš jos pavogęs kraujo.
Incidentas mugėje iš tiesų įvyko
„Netflix“ seriale taip pat yra scena, kai J. Dahmeris suimamas už nepadorius veiksmus mugėje. Tai atsitiko iš tikrųjų. 1982 m. rugpjūtį, praėjus mažiau nei metams po sulaikymo už chuliganizmą apsvaigus nuo alkoholio, J. Dahmeris buvo nuteistas už nepadorų elgesį Viskonsino valstijoje vykusioje mugėje. Jis gavo 50 JAV dolerių baudą už nepadorius veiksmus, kuriuos, kaip pranešama, „buvo priversti stebėti 25 žmonės, įskaitant moteris ir vaikus“.
Policija tikrai grąžino Koneraką Sinthasomphone`ą J. Dahmeriui
Sukrečiančioje serialo scenoje matyti, kaip 14-metis Konerakas Sinthasomphone`as visas kruvinas pabėga iš J. Dahmerio buto po to, kai buvo svaiginamas narkotinėmis medžiagomis. J. Dahmeris policijai paaiškina, kad vaikinas yra pilnametis ir kad jie – artimi draugai. Tai atsitiko realiame gyvenime, o policijai paskambino kaimynė Glenda Cleveland.
J. Dahmeris iš tiesų skambindavo savo aukų artimiesiems
„Netflix“ seriale matyti, kad nužudęs Tony Hughesą J. Dahmeris pasakoja jo seseriai, kad jos brolis yra „laimės verpete“ ir šeima neturėtų jo ieškoti. Byloje iš tiesų yra duomenų, kad J. Dahmeris skambindavo savo aukų šeimos nariams ir liepdavo nustoti ieškoti savo artimųjų.
Sumuštinio su „mėsa“ scena grįsta tikrais įvykiais
Ypatingą šleikštulį kelianti scena seriale yra epizodas, kai J. Dahmeris savo kaimynei Glendai Cleveland paduoda sumuštinį su „mėsa“. Ji grįsta tikrais įvykiais, o J. Dahmerio kaimynai iš tiesų mano, kad jis juos ne kartą yra vaišinęs žmogiena.
Kaip rašo „The Tab“, šiame konkrečiame incidente dalyvavo kaimynė, vardu Pamela Bass, kurios patirtis seriale buvo apjungta su tikrosios Glendos Cleveland patirtimi, sujungiant jas į vieną personažą. Viename interviu ji patvirtino, kad J. Dahmeris kartą jai davė sumuštinį. „Tikriausiai suvalgiau kažkieno kūno dalį“, – tada sakė ji.
Ritos Isbell scena teisme labai panaši į tai, kas nutiko realiame gyvenime
Rita Isbell yra Errolo Lindsey, vienos iš J. Dahmerio aukų, sesuo. Rita išgarsėjo po to, kai susitikusi akis į akį su J. Dahmeriu teisme rėžė emocionalią kalbą. Tai, kas matyti „Netflix“ seriale, praktiškai atkartoja, kas vyko realiame gyvenime. Tai patvirtino ir pati R. Isbell, leidiniui „Insider“ parašiusi komentarą, kuriame išdėstė, kodėl šis serialas jai kelia pasipiktinimą.
J. Dahmerio tėvas iš tiesų išleido knygą
Likus maždaug metams iki sūnaus mirties, Lionelis Dahmeris (seriale jį vaidina aktorius Richardas Jenkinsas) išleido knygą „Tėvo istorija“ (angl. A Father`s Story), kurioje apmąsto sūnaus auklėjimą ir analizuoja visą virtinę veiksnių, galėjusių turėti įtakos jo sūnaus asmenybei. Aštuntoje serijoje užsimenama apie knygą, kuri sulaukė nuosaikaus kritikų palankumo, bet galiausiai patyrė finansinę nesėkmę. Visgi dauguma scenų šioje serijoje yra grįstos istorijomis iš Lionelio knygos, rašo „Collider“.
Pavyzdžiui, kai kankinamas nemigos Lionelis svetainėje karštligiškai svarsto, kas galėjo pastūmėti sūnų taip elgtis. Jis savo antrajai žmonai Shari Dahmer (aktorė Molly Ringwald) kalba, kad viskas galėjo prasidėti nuo to, kad dar besilaukdama J. Dahmerio motina Joyce Dahmer (aktorė Penelope Ann Miller) vartojo krūvas vaistų: migdomųjų, raminamųjų ir kt.
Panašius įtarimus savo knygoje dėstė, o vėliau 1992 m. pasirodžiusiame interviu „Inside Edition“ pakartojo ir tikrasis Lionelis Dahmeris. Abu kartus jis teigė: „Mano buvusi žmona maždaug per mėnesį po pastojimo išgėrė apie 26 tabletes įvairių vaistų“, tariamai dėl psichikos sveikatos problemų.
Seriale atskleidžiama, kad Joyce buvo diagnozuota pogimdyminė psichozė. Lionelio knygoje Joyce diagnozė nėra išsamiai aptariama, užsimenama tik, kad nė vienas gydytojų atliktas testas nepadėjo nustatyti tikslios ligos, todėl jos būklė buvo apibendrinta kaip „nerimo būsena“.
1994 m. Joyce davė interviu „Hard Copy“, kuriame papasakojo visą istoriją iš savo pusės. Ji prieštaravo kai kuriems Lionelio knygoje išsakytiems teiginiams, sakė, kad didžiąją dalį vaikystės Jeffery buvo drovus ir nedrąsus, ir pridūrė: „Žinau, kad buvau gera mama ir esu įsitikinusi, kad tai kilo ne iš Jeffo vidaus.“
Lionelio ir Shari pokalbis svetainėje virsta išpažintį primenančia Lionelio kalba. Jis sako: „Manau, kad aš taip pat turėjau panašių fantazijų kaip jis... kartą sėdėjau bažnyčioje ir galvojau, kaip būtų, jei ką nors nužudyčiau“. Ši detalė taip pat iš „Tėvo istorijos“, kur Lionelis atskleidžia savo ankstyvą žavėjimąsi hipnotizmu, pasakoja apie eksperimentus su kaimynų mergaite, vardu Junie, kurią bent vieną seansą Lionelis „visiškai kontroliavo“.
Sūnaus svajones apie žmogžudystes jis lygina su savosiomis ir smerkia negebėjimą įžvelgti sąsajų. Seriale teigiama, kad visų 17 aukų šeimos padavė Lionelį į teismą dėl pelno, gauto už knygos pardavimą. Tačiau internetiniai tyrimai rodo, kad su juo teisėsi tik dvi šeimos ir tik dėl to, kad jis be leidimo atvaizdavo jų gyvenimą, rašo „Collider“.
