Antradienį Turine įvykęs pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis Lietuvos atstovei Monikai Liu buvo sėkmingas – „Sentimentai“ užbūrė Europą ir žiūrovai panoro juos išgirsti ir šeštadienį vyksiančiame finale. O kokius įspūdžius ir jausmus Monikos pasirodymas sukėlė muzikos pasaulio atstovams Lietuvoje? Kaip jie mano, kas būtent tapo raktu į finalą?
G. Griniūtė: nostalgiškas tikros scenos divos įvaizdis
Žurnalistė, LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Gerūta Griniūtė mano, kad Monika Liu padarė viską, ką galėjo: „Ir skambėjo tvirtai, ir atrodė užtikrintai. Galvojau, kas tokio žavaus ir įdomaus jos pasirodyme – ko gero, nostalgiškas tikros scenos divos įvaizdis, savotiškas judesio santūrumas, bet daug išraiškos akyse ir balse. O daina – tiesiog pagavi. Jau esu minėjusi per nacionalinę atranką, kad įvairaus amžiaus klausytojas tikriausiai „Sentimentuose“ girdi kažką labai savo, dainoje skaniai dera praeitų dešimtmečių muzikos motyvai ir šiuolaikiškai sudėlioti ritmai.“
Muzikine prasme, pasak pašnekovės, antradienio vakarą Monika skambėjo panašiai kaip ir per pasirodymus Lietuvoje – tvirtai, be jaudulio balse.
„Pasitikiu visa pasirodymą ruošiančia komanda, bet turiu pripažinti, kad vis pasvarstydavau, kaip Monika atrodys didžiulėje arenoje viena, ar neprapuls, ar netrūks judesio, efektų, dar ko nors. Rezultatas ekrane pradžiugino. Dainos esmė – sentimentai, juos sukelti gali dainos motyvas, akių žybtelėjimas, aprangos detalė ar keista nostalgija praeities muzikai. O tikriems sentimentams jokios scenos nei per didelės, nei per mažos: jei viskas pulsuoja tikrumu – jausmai tiesiog prabunda“, – įžvalgomis dalijosi G. Griniūtė. Anot jos, Europa pasidavė užplūdusiems sentimentams.
Tiesa, ji tikino, kad neatmestų ir lietuvių kalbos, kaip vieno iš sėkmės elementų: „Pirmajame pusfinalyje išgirdome, kiek daug šalių pasirinko dainuoti sava kalba. Tai džiugina.“
Vertindama visą pirmojo pusfinalio muzikinį kontekstą, G. Griniūtė atkreipė dėmesį, kad Monika atrodė prabangiai: „Prabangiai keliomis prasmėmis. Pirmiausia – užtikrintu dainavimu, vidine laisve ir charizma. Taip pat – prabanga neskubėti sutalpinti viską, ką tik įmanoma, į tris eurovizines minutes. Visi žinome, kas yra „TikTok`as“, bet abejoju, ar visi jį naudojame ir ar mūsų nenervina kas kelias sekundes besikeičiantys kadrai. Taigi per Monikos pasirodymą galėjome klausytis, stebėti jos išraiškingą dainavimą ir tiesiog mėgautis. Manau, to žiūrovai ir klausytojai kiek pasiilgę.“
Pašnekovė kalbėjo, kad į finalą Lietuva šiemet pateko dėl dermės – pačios Monikos, jos dainos, atlikimo ir vizualaus atlikimo. „Tikiu, klausytojams patiko ir daina, ir Monika Liu. Galiausiai, turbūt kiek suveikė ir geraširdžių brolių ir sesių iš Latvijos bei Ukrainos balsai, galbūt tautietę palaikė ir užsienyje gyvenantys lietuviai“, – svarstė Gerūta.
Paklausta apie pirmojo pusfinalio favoritus, be Monikos Liu, G. Griniūtė išskyrė Nyderlandų atlikėją – daina gera ir jos atlikimas. Taip pat pagyrė kokybišką Ukrainos pasirinkimą – gerai suderinti skirtingi stiliai ir balsai. Subtilumu, pasak jos, išsiskyrė Portugalijos muzikės, taip pat – islandės ir Norvegija.
I. Narkutė: stilius, kuris persmelkia visą jos psichofiziką
„Pažiūrėjau puikų, gražų ir smagų Monikos pasirodymą. Pagrindinė mintis, kuri ateina į galvą, – tas pasakymas „jeigu bandysi būti madingas, gali pralošti, bet jei stengsiesi būti stilingas – nepraloši niekada“. Monikai ir jos visam pasirodymui tikrai tinka šis pasakymas apie stilių, kuris persmelkia visą jos psichofiziką ir puikiai atsispindi kuriamoje bei atliekamoje muzikoje“, – po Monikos Liu pasirodymo pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje savo įspūdžiais dalijosi atlikėja Ieva Narkutė.
Dainininkė teigė pajutusi darną tarp garso, vaizdo ir jausmo, o tai – siektinas dalykas. I. Narkutė tikėjo, kad Monika Liu pateks į finalą, tačiau atkreipė dėmesį, kad pusfinalis buvo labai stiprus – daug gerų dainų, įsimenančių vokalų, daug charizmatiškų ir išraiškingų atlikėjų.
Paklausta, kas buvo Monikos Liu pasirodymo išskirtinumas, I. Narkutė svarstė, kad atsakyti ir lengva, ir sunku: „Viena vertus, kiekvienas šį vakarą sėdėdamas ant sofos galime būti muzikos ekspertais ir sakyti, pakankamai išskirtinis ar ne. Vis dėlto per visas nacionalines atrankas kartojau ir kartosiu, kiek reikės, kad tai yra skonio reikalas. Kas vienam prilimpa iškart, kito neįtikins, koks tas pasirodymas bebūtų. Monika antradienį, panašu, įkrito į širdį ne vienam ir ne dviem žmonėms.“
T. Paškevičius: nuo pat pradžių sakiau – pateks
Eurovizinio tinklaraščio „Dūzė Pua“ kūrėjas, žurnalistas Tadas Paškevičius Monikos pasirodymą įvertino išties gerai: „Kaip galima gerai nevertinti pasirodymo, kuris pateko į finalą? Tiesą pasakius, labai aktyviai sirgau už Moniką Liu. Man regis, dar niekada taip stipriai nesidžiaugiau, kai Lietuva pateko į finalą, kaip būtent šį kartą. Nors lažybininkų prognozės su kiekviena valanda dėl Monikos patekimo į finalą buvo vis liūdnesnės, aš nuo pat pradžių sakiau – ji pateks į finalą.“
Tadas neslėpė, kad pastebėjo šiek tiek Monikos jaudulio, kuris, aišku, buvo natūralus. „Po paties pusfinalio ir pati Monika sakė, kad ji jaudinosi. Bet aš dar kelis kartus paskui peržiūrėjau pasirodymą ir, žinote ką, man atrodo, kad tas Monikos jaudinimasis turėjo kažką tokio, kas neprilygo niekam kitam. Toks Monikos Liu energijos tvermės dėsnis.“
Mielas Monikos kuklumas, pasak pašnekovo, galbūt ir pavergė ne vieną Europos širdį.
Be jokios abejonės, pasak Tado, tai buvo išskirtinis vakaro pasirodymas. „Nebuvo daugiau tokių, kas taikytųsi į tą klasikinį, užsieniečiams atrodo, kad 8-ojo dešimtmečio, o Monika sako, kad tarpukario, stilių. Iš esmės, mes tikrai pasiėmėme labai gerą nišą“, – vertino jis.
G. Masalskis: Monikos Liu žavesys – vienas iš veiksnių
LRT Radijo programų departamento vadovas Giedrius Masalskis tikino, kad pusfinalis iš tiesų buvo įdomus, todėl nuspėti, ar Monikai Liu pavyks prasibrauti į kitą etapą, nebuvo lengva. Vis dėlto jis neslėpė, kad labai to tikėjosi.
Paklaustas, kas galėjo būti esminiai momentai, nulėmę Monikos Liu sėkmę, G. Masalskis įvardijo kelis komponentus: „Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad pati atlikėja Monika iš tiesų yra labai kerinti. Jos pati asmenybė, ji, kaip atlikėja. Būtent jos vaidmens čia tikrai atmesti negalėtume. Ji tiesiog spindėjo scenoje, o ta aplinka, kuri jai buvo sukurta, tą spindėjimą išryškino dar labiau.
Aišku, ir pats kūrinys, nors jis yra ganėtinai klasikinis. Manau, italams jis galėtų priminti senesnius laikus, kai jie mėgdavo tokius kūrinius, tačiau kartu jis ir šiuolaikiškas, ritmingas. Kūrinys tikrai labai geras. Galiausiai reikėtų pridurti ir tai, kad kūrinio autoriai padirbėjo puikiai – tai lietuviškas kūrinys, puikiai pritaikytas ne lietuviams, nes jame daug tarptautinių žodžių, kuriuos klausytojai gali atpažinti“, – komentavo G. Masalskis.
V. Bikus: tegu tai būna pamoka skeptikams
Kompozitorius Vytautas Bikus negailėjo gerų žodžių Monikai: „Viskas buvo labai gerai, taip gerai, kaip ir tikėjausi“, – kalbėjo jis, pabrėždamas, kad šiųmečiu Lietuvos pasirinkimu net neabejojo, o dabar tai tapo aišku visiems – net skeptikams.
„Daug niuansų galėjo nulemti Monikos sėkmę – ir paties kūrinio stiprumas, ir, kas be ko, Monikos spindesys. Aišku, kad ji jaudinosi, neįmanoma būtų nesijaudinti, bet tai nepaveikė pasirodymo. Visada labai matyti, kai atlikėjas tiki tuo, ką daro, tiki savo kūriniu. Ir pats kūrinys yra labai geras, ir Monika puikiai, subtiliai jį atliko“, – kalbėjo V. Bikus, atkreipdamas dėmesį, kad daina ir Monika tiesiog tinka viena kitai.
Kompozitorius atkreipė dėmesį, kad buvo daug skeptikų dėl dainos būtent lietuvių kalba. V. Bikus pabrėžė, kad tai tegu bus jiems pamoka, nes lietuvių kalba kūrinys ir gali skambėti, ir skamba puikiai ir gali pavergti klausytojų širdis – ką mes ir pamatėme pirmame „Eurovizijos“ pusfinalyje.
