Praėjusią naktį „Eurovizijos“ nugalėtojais buvo paskelbti italai – grupė „Måneskin“. Lietuviai „The Roop“ – aštunti. Trijulė taip sugebėjo įsukti mus, kad jų diskoteka skambėjo visur, šokio judesius atkartojo ir profesionalūs šokėjai, ir mėgėjai, ir muzikantai, ir prijaučiantys, sportininkai, kariškiai, medikai, ugniagesiai ir daugybė kitų žmonių.
Geltona spalva užliejo socialinius tinklus, sėkmės jiems linkėjo politikai, žurnalistai, ir tai visai nedažnas reiškinys šiandieninėje Lietuvoje, kai ji susipriešinusi, o aukštų valstybės pareigūnų mėginimai vienyti, neatrodo nuoširdūs, todėl tikslo nepasiekia.
Tai, kas nepavyksta prezidentui, pavyko trims vyrukams „The Roop“. Šiuo metu jie jau turėtų būti lėktuve, prieš pat pirmą nakties parskristi į Vilnių. O likus kelioms valandoms iki skrydžio, pavyko pakalbėti su grupe.
„The Roop“ kalbina LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ vedėja Nemira Pumprickaitė.
– Ar jau atlėgo įtampa, kaip praėjo ši naktis? Iš ryto atsibudus, kaip viskas atrodė?
Vaidotas: O, atrodo, netgi geriau, negu einant miegoti, nes jau buvome tikrai pavargę, ir dabar jau šviežiais veidais, gal tokiais dar truputėlį patinusiais, bet laimingais.
– Kas jums buvo labiau netikėta iš šito balsavimo: komisijų jums skirti balai ar žiūrovų?
Vaidotas: Na, tai vienareikšmiškai – mus pirmiausiai džiugino žiūrovų balų skaičius, mes, aišku, ne komisijai darysime koncertus ateityje ir leisime dainas, o ir žiūrovams. O žiūrovai tiek salėje, tiek už ekrano mums tikrai parodė didelį dėmesį. Tuo džiaugiamės. Dėl komisijos... Na, kaip... Kita istorija.
Komisija turi savo nuomonę, ir komisijų kai kada yra labai skirtingos sudėtys ir jos, kadangi yra labai mažos, tai labai didelę įtaką turi kiekvienas žmogus. Bet, aš manau, kad gal komisijos kai kurios galbūt ne tiek suprato dainos netgi vokalinį atlikimą, sunkumą, nes dabar vis dar atrodo, kad tame burbule euroviziniame vis dar reikia rėkti aukštą natą ir tuo laiku sukasi kamera aplink tave.
Neįmanoma būti objektyviems niekur gyvenime.
V. Valiukevičius
Ir tada bus OK. O to subtilumas, kurį reikia išlaikyti balse, kurį ne taip lengva net padaryti didiesiems muzikantams, mažiau yra suprantama, ir atrodo, kad čia yra ne dainavimo technika, o kažkas. Vis dėlto yra didelė technika.
– Tai jūs norite pasakyti, kad komisijoje sėdėjo tokie ne visiškai susivokiantys, ką jie turi daryti?
Vaidotas: Aš taip nesakau. Aš sakau, kad kiekvienas komisijos narys turi savo požiūrį skirtingą. O ką jis suvokia ar nesuvokia, tiesiog tai yra skirtingi pasauliai. Mes matėme kaip skirtingai gali skirtingos šalys interpretuoti dainą arba kas yra toje šalyje gerai. Nes kai kada mes pamatome, kad kai skiria, pavyzdžiui, kažkokiai šaliai, nenoriu įvardinti, daug balų ir mes sakome, „oj!“. O, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė gavo nulį balų, kas mūsų požiūriu, nevisiškai tiesa. Buvo tikrai prastesnių dainų.
– Labai gerai, kad pradėjote kalbėti apie britą. Ar „Eurovizija“ yra objektyvi vis dėlto? Ar čia nėra kažkokio subjektyvumo, kai balsai atiduodami kaimynams? Kažkokios politikos, kai balsus gauna valstybė, kuri, tarkim, tuo metu patiria kažkokią agresiją? Ir tikrai – nė vieno balo nedavimas britui iš komisijos – ar čia nebuvo kaip nors susijęs su „Brexitu“?
Vaidotas: Geras kampas pasižiūrėjimo. Aš manau, kad neįmanoma būti objektyviems niekur gyvenime. Man atrodo, net ir mes patys negalime būti objektyvūs. Tas objektyvumas yra toksai siurrealus dalykas, vis tiek kažkas turi įtakos.
– O politikos yra kiek nors tuose balsavimuose, kaip manote?
Vaidotas: Turbūt.
Mantas: Galimai.
Vaidotas: Turbūt galimai. Ir, man atrodo, kad toks didelis kiekis, nes neįmanoma išvengti.
– „Eurovizijoje“ dažnai galima pamatyti balsavimą už kaimynus. Jūsų atveju daugiausia balų mums duoda Italija ir Izraelis, kurių niekaip nepavadinsi kaimynais. Bet ką gi daro mūsų kaimynai, tai yra lenkai, latviai, estai? Mes praktiškai nieko negaunam. Ukrainiečiai tie patys – ne kaimynai, bet bičiuliai artimi mums. Šitas balsavimas jums buvo staigmena?
Vaidotas: Žinokite, aš net nesirėmiau kaimynais.
Robertas: Bet, žinokite, žmonės, tai kaip tik kaimynų labai daug davė balų, praktiškai vieni iš didžiausių balų iš kaimynų.
Mantas: Ten žiuri buvo balai, kur kaimynai nedavė, bet, grįžtant prie to, ką Vaidotas sakė, tai remiasi į mažos grupės žmonių skonį, nuomonę ir jų ekspertizę. Sunku labai patiems įvertinti iš mūsų perspektyvos.
– Tai, ko reikia, kad laimėtum „Euroviziją“?
Vaidotas: Gera daina. Tada – visas geros dainos pateikimas, kas yra svarbu, kaip tą saldainį, į kokį popierėlį suvyniosim. Po to, manau, strategija – kaip tu eisi, kada paleisi, ką pasakysi, kokias žinias, ir, be abejo, vienas iš svarbių dalykų, tai yra finansai. Nuo to niekaip nepabėgsi, kartais gali turėti ir gerą strategiją, ir gerą produktą, bet sklaida daug kur remiasi į finansus. Ir koks požiūris pačios valstybės yra į renginį.
Čia būnant jaučiasi vienybė, nesvarbu, kokios tu rasės, kokios tautybės, kokio amžiaus ir kokia tavo orientacija. Ir tai yra labai gražus pavyzdys, kaip gali tokia marga publika sugyventi, ir visiems yra vietos.
V. Valiukevičius
– „Eurovizija“ savo ruožtu taip pat skelbė, kad yra labai tolerantiška ir labai skirtingiems atlikėjams, ir labai skirtingiems žmonėms, skirtingoms dainoms, tautoms, rasėms, netgi orientacijoms. Ar tikrai toji bendruomenė yra tokia tolerantiška ir draugiška? Ar tai nėra mitas? Per tas dvi savaites jūs galite tą patvirtinti.
Vaidotas: Taip, visiškai mes tą galime patvirtinti. Čia būnant jaučiasi vienybė, nesvarbu, kokios tu rasės, kokios tautybės, kokio amžiaus ir kokia tavo orientacija. Ir tai yra labai gražus pavyzdys, kaip gali tokia marga publika sugyventi, ir visiems yra vietos. Čia yra tikrai labai gražus pavyzdys ir, manau,
reikėtų šito pavyzdžio laikytis. Norėti visus sudėti į vieną dėžutę, visus išmuštruoti, būti teisingais pagal kažkieno taisykles – tai bus labai blogai.
Mantas: Taip neveikia.
Vaidotas: Taip neveikia visuomenė. Tikrai mes irgi linkime Lietuvai, žinant, koks ten dabar kontekstas ir temos vaikšto, truputėlį atsitraukti ir pasižiūrėti, kad vis dėlto nereikia kovoti tarpusavyje. Mes visi esame viena visuomenė. Jau geriau draugauti, nei būti priešais.
– Kitaip sakant, jūs siūlote šiemetinį „Eurovizijos“ šūkį „Open up“ – „Atsiverkime“ Lietuvai?
Vaidotas: Be abejo. Man atrodo, čia visam pasauliui tinka, ne vien Lietuvai. Tiesiog atsiverti ir būti atviriems, ir būti draugiškiems, pirmiausia.
– Negaliu nepaklausti to, apie ką šiandien visą rytą kalba bent jau Lietuvoje. Kaip buvo su tais italais ir tais narkotikais? Ar tai iš tiesų tokia tolerantiška bendruomenė, kad netgi ir tą galima jiems atleisti? Ar tai yra greičiau išpūstas mūsų, žurnalistų, mitas, nes tai tiesiog neįmanoma, kad taip galėtų pasielgti žmonės – atsinešti į tokią didelę auditoriją narkotikų?
Vaidotas: Visur reikėtų turbūt žodį, „galimai“ vartoti.
Mantas: Galimai – raktinis žodis.
Vaidotas: Nes mes nežinome iki galo. Na, aš kiek žiūrėjau, ten tikrai yra labai daug tų, kurie stebi tiesioginę transliaciją aplinkui, vidinių juodai apsirengusių žmogiukų, kurie su ausinėmis vaikštinėja ir žiūri, kad tikrai į eterį išeitų tiktai tai, kas turėtų išeiti. Bet galimai tai galėtų būti tiesiog marketinginis žingsnis.
Mantas: Teatriukas.
Vaidotas: Taip, nes „Eurovizija“ vis tiek yra labai geras teatras. Aišku, yra galimybė, kad gal ten ir buvo kažkas tokio... Kiek mes čia matėme visko, kai mes čia buvome, tai čia teatro daug.
Mes norime būti ruporu, kuris skleidžia ne vien žinutes, bet ir skleidžia Lietuvos vardą, garsiai pasako pasauliui.
V. Valiukevičius
– Pagalvojau prieš pokalbį su jumis, kad aš nežinau, ką reiškia „The Roop“. Ir pradėjau ieškoti atsakymo, ir man nelabai lengvai pavyko, man teko kreiptis konsultacijų, ir gavau paaiškinimą – tarsi tai yra senas anglų-škotų žodis, tarminis žodis. Iš tiesų ką reiškia jūsų pavadinimas?
Mantas: Taip, mūsų pavadinimas yra iš senos anglų kalbos paimtas žodis, kurį mes radome ir jis mums patiko. Jis reiškė „iššaukti, išrėkti, garsiai pasakyti“. Galimai iš šito žodžio gali būti kildinamas ir lietuviškas žodis „ruporas“.
Vaidotas: Mes norime būti ruporu, kuris skleidžia ne vien žinutes, bet ir skleidžia Lietuvos vardą, garsiai pasako pasauliui.
