Koronavirusas mūsų kūne migruoja – tyrimas iš nosiaryklės gali neparodyti, kad sergate COVID-19 infekcija, jei virusas jau dauginasi plaučiuose, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ tvirtina profesorė Aurelija Žvirblienė. Tačiau ji ramina – priešingas atvejis neįmanomas, kad COVID-19 nesergančio asmens testas parodytų teigiamą rezultatą.
„Įsivaizduokite: pradedate kosėti, pakyla temperatūra, atrodo, nejaučiate nei skonio, nei kvapo, jau svarstote, kur buvote, su kuo bendravote, galų gale pasidarote testą, o jis neigiamas – koronavirusu nesergate. Bet ar tikrai? Kodėl ne visada testas parodo teigiamą rezultatą? Kaip dažnai testai klysta?“ – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentės A. Žvirblienės teigimu, siekdami nustatyti ligą imunologai atlieka molekulinius testus – tai tyrimas, imamas iš nosiaryklės. Atlikus tokį testą išaiškinamas viruso RNR (pats virusas). Pasak medikės, šis testas patikimas, tačiau mėginį reikia imti iš giliai, mat virusas būna giliai nulindęs. Vis dėlto ne viskas taip paprasta – ir iš tinkamos vietos paimtas mėginys gali neparodyti, kas išties su žmogumi vyksta.
„Virusas migruoja mūsų kūne ir būna, pavyzdžiui, kai žmogus labai sunkiai serga, guli prijungtas prie dirbtinio plaučių vėdinimo aparato, jo testas iš nosiaryklės neigiamas, bet tada virusas dauginasi dar giliau, plaučiuose. Kartais žmonės stebisi: toks sunkus ligonis, o testas neigiamas. Akivaizdu, kad tokio žmogaus negali išleisti į gatvę vien todėl, kad testas neigiamas“, – aiškina ji.
Molekulinis testas nustato dabar esančią infekciją. Virusas nustatomas pagal viruso RNR. Atliekama gana sudėtinga procedūra, nes viruso RNR turi būti padauginta. Ši reakcija vadinasi PGR.
Testas užtrunka keletą valandų, tam reikia gana sudėtingos aparatūros ir pakankamai aukštos kvalifikacijos. Užtat atsakymo žmonės nesitiki gauti tą pačią dieną, paprastai atsakymą gauna kitą dieną arba dar vėliau. Šitas testas kol kas vienintelis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintas testas, tinkamas koronaviruso diagnostikai, pasakoja A. Žvirblienė.
„Mūsų tikslas – žinoti, kurie žmonės šiuo metu infekuoti ir kuriems reikia arba saviizoliuotis, arba, jeigu jie jaučia rimtesnius simptomus, kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pažymi ji.
Nepaisant to, kad testai yra tikrai tikslūs, labai svarbu, kurią dieną po užsikrėtimo testas atliekamas. Jeigu su infekuotu žmogumi turėjote kontaktą vakar, o pasidaryti testą atvykote šiandien, greičiausiai testas bus neigiamas. Jeigu nueisite po trijų parų, galbūt testas vis dar bus neigiamas. Tiksliausi testo rodmenys bus tik po 6–8 parų.
„Tai nereiškia, kad testo patikimumas yra žemas, tiesiog virusas dar nespėjo pasidauginti. To reikia, kad jį būtų galima nustatyti. Virusas paprastai išbūna ganėtinai trumpą laiką. Jeigu atvejai besimptomiai, dažniausiai virusas išbūna savaitę dvi, po to testas jo nebeparodo ir žmogus tikrai nebegali užkrėsti“, – kalba Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė.
Gali būti, kad virusas buvo, išnyko ir liko tik viruso nuolaužos, kol mūsų imuninė sistema jų visiškai nepašalino. Bet molekuliniai testai yra labai tikslūs.
Kitu tyrimu siekiama ne nustatyti, ar žmogus serga virusu, bet ar turi viruso antikūnų. Jis daromas iš kraujo. Tam, kad susidarytų antikūnai, nuo ligos pradžios turi praeiti 10–14 dienų, nors kai kada antikūnai gali susidaryti ir anksčiau.
„Ūmios infekcijos metu antikūnų buvimas tikrai ne rodiklis. Jis neparodo ūmios infekcijos. Tai yra puikus testas įvertinti, kiek žmonių persirgo virusu, bet ne infekcijai diagnozuoti“, – priduria A. Žvirblienė.
Anot jos, nebūtų realu, kad Lietuvoje per dieną būtų atlikta, pavyzdžiui, 20 tūkst. testų. Šiuo metu atliekama iki 5 tūkst. testų per parą, nors laboratorijos dirba ir visą parą. Svarbu pažymėti, kad, kaip tokia nedidelė šalis, Lietuva atlieka daug testų, o ir jos pajėgumai juos atlikti palyginti dideli.
Klaidingo teigiamo atsakymo būti negali
Kiek nustatant koronavirusą reikšmingi simptomai? Neretai būtent pagal juos gydytojai diagnozuoja ligą. A. Žvirblienė tikina – klinikiniai simptomai labai reikšmingi, nes virusas gali būti pasislėpęs, tad testas iš nosiaryklės koronaviruso neparodys.
„Klinikiniai simptomai labai svarbūs, nes yra tam tikri tik šiam virusui būdingi simptomai, pavyzdžiui, unikalus simptomas – skonio ir uoslės praradimas. Kartais žmonės vien pagal šitą simptomą gali įtarti koronavirusinę infekciją, nes, pavyzdžiui, gripui toks reiškinys nėra būdingas.
Tais atvejais labai pagelbsti antikūnų testas – jis netinka ūmios ligos diagnostikai, bet jeigu žmogaus klinika labai aiškiai išreikšta, tai antikūnų testas patvirtina, kad žmogui tikrai buvo ar šiuo metu yra koronavirusinė infekcija, tiesiog nosiaryklėje šiuo metu viruso nėra“, – teigia imunologė.
Jeigu įmanoma, kad sergančiojo testo atsakymas neigiamas, ar gali būti taip, kad ištyrus sveiką žmogų testas parodys teigiamą atsakymą? Laidos viešnia ramina – taip būti tikrai negali.
Antikūnas antikūnui nelygus – gali būti ir taip, kad antikūnų daug, bet tik nedidelė dalis jų sugeba neutralizuoti virusą.
„Gali būti, kad virusas buvo, išnyko ir liko tik viruso nuolaužos, kol mūsų imuninė sistema jų visiškai nepašalino. Bet molekuliniai testai yra labai tikslūs, jie nustato ir padaugina tik šio viruso genomo atkarpėlę, nepadaugina nei gripo viruso, nei kito koronaviruso“, – tikina ji.
Netyla kalbos ir apie tai, ar antikūnų buvimas organizme tikrai apsaugo žmogų nuo pakartotinio užsikrėtimo. Tai klausimas, į kurį net ir gudriausi imunologai dar neturi atsakymo, neslepia A. Žvirblienė.
„Greičiausiai taip, bet būtų per drąsu pasakyti, kad taip, tas žmogus visiškai saugus pats ir visiškai nepavojingas aplinkiniams. Greičiausiai taip, bet tam reikėtų labai sudėtingų eksperimentų.
Kaip žinote, daugelis dalykų medicinoje – kontrolė ir eksperimentas. Tai, kas atlikta su beždžionėmis, rodo, kad taip, antikūnų buvimas daugeliu atvejų tikrai apsaugo, ir kad tarp antikūnų tikrai bus dalis neutralizuojančių, tų, kurie blokuoja virusą. Nes antikūnas antikūnui nelygus – gali būti ir taip, kad antikūnų daug, bet tik nedidelė dalis jų sugeba neutralizuoti virusą, jį nukenksminti ir neleisti jam užkrėsti naujų ląstelių“, – komentuoja pašnekovė.
Mokslininkai dirba nepaprastai intensyviai kurdami vakciną – to, kaip prie vakcinos dirbama dabar, medicinos istorijoje dar nėra buvę. Pavyzdžiui, nėra taip buvę, kad didžiausi vakcinų gamintojai kartu organizuotų klinikinius tyrimus, taip pat nėra buvę, kad vakcinai sukurti būtų skirta tiek lėšų.
„Dabar yra jau bent keletas vakcinų kandidačių, kurios yra trečioje klinikinių tyrimų fazėje, bet tai yra pati svarbiausia fazė arba stadija todėl, kad reikia ištirti nebe 100 savanorių, bet dešimtis tūkstančių savanorių. Kai kurie vakcinų gamintojai jau yra surinkę, pavyzdžiui, 30 tūkst. savanorių.
Bet tam, kad būtų įvertintas vakcinos efektyvumas, maža surinkti tiriamųjų grupes, maža juos paskiepyti – reikia žiūrėti, kas bus po mėnesio, po trijų. Paprastai buvo žiūrima, kas bus po pusės metų, po metų, po dvejų metų, nes juk norima turėti vakciną, kuri apsaugos metus, dvejus, tai kaip tą ištirti, jeigu dar nepraėjo tiek laiko?
Jeigu tie žmonės yra paskiepyti tik dabar, geriausiu atveju preliminarūs rezultatai bus po kokių trijų mėnesių. Bet šita vakcina apsaugos tris mėnesius, o kas toliau? Ar jūs tikrai norėtumėte skiepytis tokia vakcina, jeigu nežinotumėte, ar būsite apsaugoti bent metus? Čia yra pagrindinė problema“, – kalba A. Žvirblienė.
Medikai neturi tikslios statistikos, kiek testų rezultatų gali būti klaidingi. Bet kokiu atveju, jei gavote neigiamą testo rezultatą, bet jaučiate, kad kažkas ne taip, ar žinote, kad buvo kontaktas su užsikrėtusiuoju, skambinkite numeriu 1808, perspėja A. Unikauskas.
Plačiau – spalio 7 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
