Šeduvoje įsikūręs žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ tapo viešo ginčo dėl jo ištakų ir autorystės epicentru. Muziejaus vadovybė atmeta teiginius, kad rašytojas ir visuomenininkas Sergejus Kanovičius buvo pagrindinis projekto iniciatorius, o pats S. Kanovičius tokią poziciją vadina melu ir reputacijos menkinimu.
Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ šiandien istorijos ir kultūros gerbėjus kviečia į kelionę po du pasaulius: praeitį ir dabartį, kurioje pradingo, bet nepasimiršo Lietuvos žydų štetlas.
Tačiau žydų istorijos muziejaus bendraautoriui Sergejui Kanovičiui miesto seniūnija atsisakė suteikti Šeduvos miesto garbės piliečio vardą. Savo sprendimą seniūnija grindžia muziejaus raštu, kuriame nurodoma, jog S. Kanovičius nebuvo idėjos iniciatorius, tik dirbo kaip samdomas konsultantas.
„Šeduvos projekto iniciatorius yra Šveicarijos fondas. Jie atvyko į Šeduvą ir nuo jų viskas prasidėjo, nebūtų jų, nebūtų nei memorialo, nei muziejaus.
Nėra vieno žmogaus, vieno iniciatoriaus, mūsų muziejus yra per daug sudėtingas, kad už jį būtų atsakingas vienas žmogus – ne, taip nebuvo. Prie projekto dirbo daugybė žmonių, tarptautinių komandų, kuratorių grupės. S. Kanovičius dirbo su muziejumi, mes neneigiame jo indėlio, jo rašytas tekstas yra mūsų muziejuje, tačiau negalime teigti, kad jis yra pirminis iniciatorius“, – LRT KLASIKOS laidoje įžvalgomis dalijasi muziejaus „Dingęs štetlas“ direktorius Jonas Heraklis Dovydaitis.
J. H. Dovydaitis S. Kanovičių vadina komandos, prisidėjusios prie muziejaus ir žydų memorialo idėjos įgyvendinimo, nariu, tačiau neigia jo buvimą vieninteliu ar vienu iš idėjos bendraautorių.
„Prie koncepcijos nedirbo vienas žmogus – muziejus yra kolektyvinio darbo kūrinys. Negalime teigti, kad vienas žmogus padarė viską“, – priduria jis.
S. Kanovičius socialiniuose tinkluose išreiškė nepasitenkinimą muziejaus pozicija. Anot jo, tokį muziejaus aiškinimą jis laiko melu.
„Norėčiau pasakyti, kad tai man yra nemalonu ir tikrai nesitikėjau, kad man teks susidurti su tiek purvo, juolab kad idėjai atidaviau 12 metų.
Aš į Šeduvos memorialinį fondą priėmiau dirbti ir poną Dovydaitį (...), to, kuo užsiima muziejus, negalima pavadinti niekaip kitaip nei melu ir reputacine žala. Jie tai daro sąmoningai, nežinau kieno nurodymu. Tai, kad trys šveicarų advokatai atvažiavo į Šeduvą ir nusprendė pastatyti muziejų, yra nesąmonė“, – sako S. Kanovičius.
Anot S. Kanovičiaus, muziejaus iniciatyva gimė jo dėka.
„Viskas prasideda nuo muziejaus turinio – jį kūrė kuratorių komanda, kuriai vadovavau aš. „Ralph Appelbaum Associates“ yra parodos interjero koncepcijos kūrėjai. Ponas Dovydaitis nėra atlikęs namų darbų, susidaro įspūdis, kad jis yra butaforinis direktorius (...)“, – tikina jis.
„Dingusio štetlo“ direktorius neigia, kad S. Kanovičius buvo ir yra vienintelis muziejaus idėjos iniciatorius, anot jo, viskas prasidėjo nuo Šeduvos žydų palikuonio kreipimosi įamžinti protėvių atminimą. Tačiau palikuonio tapatybės J. H. Dovydaitis neatskleidžia.
„Mano žiniomis, iniciatorius yra fondas, į kurį kreipėsi Šeduvos žydų palikuonis, – tai yra priežastis, kodėl projektas prasidėjo nuo Šeduvos, o ne nuo Lazdijų ar Užpalių. Šeduvių palikuonis norėjo, kad būtų įprasmintas Šeduvos žydų likimas. Vystantis projektui buvo priimtas sprendimas Šeduvoje steigti muziejų“, – teigia J. H. Dovydaitis.
Anot J. H. Dovydaičio, Šeduvos savivaldybė kreipėsi į muziejaus administraciją dėl Garbės piliečio statuso, į kurį ji atsakė paaiškindama S. Kanovičiaus veiklą, susijusią su muziejumi.
„Norėčiau pasakyti, kad ponas S. Kanovičius, drabstydamasis teiginiais apie melą, daro žalą muziejui, todėl kreipiamės į Kultūros ministeriją“, – priduria jis.
Viso pokalbio galite klausytis LRT KLASIKOS laidos „Pakeliui su klasika“ įraše.
Parengė Emilija Balcerytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
