Šokio teatro „Aura“ spektaklis „Godos“ – tai kelionė per mitologijos, ritualų, nostalgijos, ir seksualumo temas. Gimęs iš moteriškos energijos, pernai jis buvo atnaujintas įaudžiant į siužetą vyrišką liniją ir tamsaus futurizmo elementus, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Atmosferiškame ir ritualų prisodrintame šokio spektaklyje atsispindi Baltijos folkloro ir audimo motyvai. Nuo minimalių garsų, šešėliuose ritmiškai judančių siluetų ir lietuvių liaudies raštus atkartojančių vaizdo projekcijų iki trankios, gyvai kompozitoriaus Antano Jasenkos scenoje atliekamos elektroninės muzikos.
Spektakliu žavėjosi Europos, Meksikos, Honkongo, JAV ir kitų šalių publika i vadino jį kvapą gniaužiančiu reginiu. Gegužės 21 d. „Godos“ bus pristatytos tarptautiniame tetaro festivalyje „TheATRIUM“, o gegužės 27 dieną paskutinį kartą sezone spektaklį bus galima pamatyti Kauno „Romuvos“ kino teatre.
„Godų“ kūrėja – choreografė Birutė Letukaitė – įkvėpimo sėmėsi iš lietuvių mitologijos, ypač iš pasakojimų apie raganas, simbolizuojančias moters jėgą ir paslaptingumą. Spektaklyje tai užkoduota ryškiuose ir užtikrintuose profesionalių šokėjų judesiuose.
Pasak B. Letukaitės, sakmės byloja, kad laumės mergelės nusiviliodavo vaikiną, dūkdavo su juo iki ryto ir galėdavo jį paversti vilkolakiu ar velniu. Pirmoje spektaklio dalyje penkios šokėjos įkūnija šias stiprias mistines personas, išbalusiais veidais, kūno spalvos kostiumais siaučiančias apie joms nepaprastai įdomų tyrimų objektą – jauną pusnuogį vyrą. Jį šokantis Pepeʼė Jaimesas iš Meksikos demonstruoja įspūdingus akrobatinius sugebėjimus.
Nors pirmos spektaklio dalies choreografija matematiškai tiksli, šokėjų energija nuolat vibruojanti, kintanti ir užburianti. „Subtiliai užsimindami apie lietuvių mitus ir legendas, šokėjai juda raštais ir formomis, ritmu, primenančiu audimo staklių taukšėjimą. Prie šių staklių prisėda godojantis šiandienos žmogus, kurio išausta juosta tokia kaip gyvenimas: marga mintimis, kokie mes esame dabar ir kokiais tapsime rytoj“, – rašė S. Butkutė.
Choreografė sako, kad mąstant apie pastarųjų metų įvykius pasaulyje, stiprėjant nerimui ir karo grėsmei, jai kilo mintis apversti siužetą ir scenoje parodyti penkis vaikinus ir vieną merginą. Taip pernai gimė naujas „Godų“ puslapis.
Naujoje spektaklio dalyje visų šokėjų veidai uždengti, jie vilki kostiumus, neleidžiančius atskirti, kur vyras, o kur – moteris. Jie – tarsi susvetimėję ateities žmonės, kurie gyvena šaltuose Mėnulio krateriuose, tačiau vis dar trokšta kontakto, šilumos, dėmesio. Veiksmo epicentre – „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota albanė Ester Bega. „Išskirtinai aukšta, lieknu liemeniu, gulbės kaklu, nepaprastai grakščiai valdanti savo ilgas kojas ir rankas kaip sparnus, kaip augalas besistiebianti į viršų“, apie šokėją rašė menotyrininkė S. Butkutė.
Pasak B. Letukaitės, spektaklis kalba apie žmonijos skausmą, tapatybės paieškas, ateities nežinomybę, nykstantį intymumą ir vienatvę. Nerimas slenka kaip juoda neganda. Laumė scenoje – kaip kovojančios tautos simbolis ir priminimas, kad visas ateities vizijas keis kitos, o jas lydės pokyčių baimės ir vertybių kaita.
„Godas“ galite pamatyti gegužės 21 dieną 20 val. Klaipėdos dramos teatre ir gegužės 27 dieną 19 val. Kauno „Romuvos“ kino teatre.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
