Praėjusią savaitę per dvi paras įvykus dviem traukinių avarijoms Kauno ir Kėdainių rajonuose, valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės atstovas teigė, kad tikimybė, jog incidentus sukėlė tretieji asmenys, yra maža, tačiau pabrėžia, kad tiriamos visos versijos.
„Incidentų vietoje surinkti duomenys, ką mes pastebėjome atvažiavę į vietą ir užfiksavę, rodo, kad (tikimybė, kad – BNS) abu incidentus sukėlė trečiųjų asmenų įsikišimas šiandien atrodo menkai tikėtina, bet labai noriu akcentuoti, kad tiriame visas versijas ir tik tyrimo metu mes galėsime jas paneigti arba patvirtinti“, – LRT RADIJUI antradienį teigė LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus.
G. Šečkaus teigimu, labiausiai tikėtina, jog incidentus sukėlė techninio pobūdžio problemos – eismo valdymo trikdžiai, technologinis pažeidžiamumas.
„Šiuo metu vertiname (incidentų priežastį – BNS) kaip labiausiai tikėtiną, kad tai yra techninio pobūdžio incidentai, kuriuos sukėlė arba eismo valdymo trikdžiai, arba technologinis pažeidžiamumas, pažeidimas pačių krovininių vagonų, bet detaliai negaliu komentuoti dėl to, kad duomenys vis dar renkami. (...) Šiuo metu vyksta informacijos rinkimas, daiktinių įrodymų tyrimas ir tada mes galėsime jau viską reziumuoti ir visas versijas tada patikrinti“, – sakė LTG atstovas.
„Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Stanislavas Federavičius pabrėžė, kad dėl darbuotojų trūkumo LTG darbuotojai dirba ilgas valandas, kartais net po 16 valandų per dieną arba net visą parą.
„Geležinkelyje (LTG – BNS) visi žino, kad žmonės dirba ir po 16 valandų, yra, ir kada trūksta darbuotojų yra dvi pamainos iš eilės, tai visą parą dirba tokie kaip budėtojai stočių. Tokiuose dalykuose dalyvauja pats darbuotojas, čia yra (...) nusikaltimas“, – LRT RADIJUI sakė jis.
G. Šečkus pabrėžė, kad jeigu profesinė sąjunga žino apie pažeidimus, susijusius su per ilgu darbo laiku, turėtų jais pasidalinti su LTG.
„Jeigu profesinės sąjungos pirmininkas turi duomenų apie galimus pažeidimus, susijusius su darbo laiku, aš labai kviesčiau jį pasidalinti konkrečiais faktais su mumis, kuriuos mes galėtume ištirti ir esančius trūkumus, jeigu tokių yra, šalinti. Aš girdžiu tiktai pasvarstymus, nė vieno fakto nebuvo pateikta. Tai kalbant apie darbuotojų laiką, laikomės darbo teisės reikalavimų ir daugiau šitoje vietoje neturiu, ką pridurti“, – kalbėjo LTG atstovas.
G. Šečkus pirmadienį teigė, kad incidento Jiesios stotyje, Kauno rajone, buvo galima išvengti, jei ten būtų veikusi geležinkelio signalizavimo sistema.
Jis sako, kad LTG tokią sistemą pasirengusi įrengti, tačiau tam reikalingas finansavimas.
„Šiuo metu europinėje vėžėje, kuri yra nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Palemono, iki Kauno, geležinkelio signalizavimo įrenginių nėra. LTG grupė yra atlikusi pirkimo procedūras, kad galėtume tokius įrenginius įrengti ir pasidarė visus namų darbus, tačiau tam reikalingas finansavimas, nes tuos įrenginius kainuoja įrengti. Tai yra virš 100 mln. eurų vertės projektas, kurį reikėtų įgyvendinti. LTG grupė yra pasiruošusi tą padaryti – reikalingas finansavimas“, – LRT RADIJUI antradienį teigė G. Šečkus.
LTG atstovas pabrėžė, kad signalizavimo sistemos didina saugą ir linijos pralaidumą.
„Reikėtų signalizavimo sistemų, nes šiuolaikinėse geležinkelio linijose signalizavimo sistemos ne tik didina saugą, kas yra svarbu, bet taip pat ir užtikrina didesnį linijos pralaidumą. O ką tai reikštų? Reikštų, kad mes europine vėže galėtume vežti daugiau krovinių ir galėtume paleisti ir keleivių vežimą. Šiuo metu keleivių vežimas europine vėže nevykdomas būtent dėl to, kad nėra signalizavimo įrenginių“, – sakė jis.
G. Šečkus teigė, kad dėl incidento Jiesios stotyje dar dvi paras gali būti eismo sutrikimų.
„Šiuo metu vis dar atstatinėjame europinės vėžės kelią Jiesios geležinkelio stotyje ir per artimiausias porą parų gali būti dar eismo sutrikimų, keleivinio eismo sutrikimų, apie kuriuos mes informuosime savo klientus iš anksto ir užtikrinsime jų suplanuotas keliones iki galutinio kelionės tikslo kitais būdais“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį G. Šečkus teigė, kad pirminiais duomenimis, incidentų techninės priežastys yra skirtingos.
Kaip pirmadienį pranešė LTG, grupė sudarė komisiją, kuri tirs incidentų priežastis. Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą.
Kaip rašė BNS, šeštadienį prieš vidurnaktį Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Tuo metu penktadienį Gudžiūnų stotyje nuo bėgių nuriedėjo kelio skaldą gabenę vagonai.
Gudžiūnuose siekiama atkurti pažeistas sistemas, o Jiesioje dirbama patraukiant likusius vagonus. Pasak pranešimo, pažeisti keliai Jiesioje bus sutvarkyti šią savaitę, kol kas traukinių eismas ten vyksta vienu atlaisvintu keliu, o labiausiai pažeista europinė vėžė, kuria gabenami kroviniai.
LTG grupės atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė pirmadienį ryte teigė, kad maršrutais Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai, Kaunas–Šiauliai ir Vilnius–Ryga galimi vėlavimai iki 30 minučių. Dėl avarijos Jiesioje keleivinių traukinių vėlavimai siekia iki 10–15 minučių.
„LTG Infra“ vadovas: traukinių eismo saugumui nepakanka finansavimo
„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovas sako, kad įmonei trūksta finansavimo geriau pasirūpinti eismo saugumu.
Anot Vyčio Žalimo, Kauną su Lenkija jungianti vėžė, kurios Jiesios stotyje įvyko avarija, „nebuvo padaryta iki galo“ – joje nėra geležinkelio signalizavimo sistemos.
„Jei Gudžiūnų (Kėdainių rajone – BNS) atveju, kur virto skaldą vežantys vagonai – matome potencialiai technines problemas, susijusias su vagonu, Jiesioje eismą valdė rankiniu būdu stoties valdytojas. Rankiniu, nes šitoje pirmoje europinėje vėžėje nėra signalizacinės sistemos vadinamo interlockingo, kuris automatiškai užblokuoja kelią ir nukreipia traukinį teisinga linkme“, – LRT radijui antradienį sakė V. Žalimas.
„Finansavimo prioritetai buvo nukreipti į kitas sritis ir šita vėžė buvo palikta pusiau įveiklinta“, – pridūrė jis.
Anot V. Žalimo, dėl saugumo, „LTG Infra“ turi kai kuriuose ruožuose riboti traukinių greitį: „Yra ruožų, pavyzdžiui, Šeštokai–Alytus, Kur neturime pinigų prižiūrėti. Kadangi nėra lėšų remontuoti, mažiname greičius, kad išlaikytume saugumą.“
„Sekantis žingsnis – uždaroma linija“, – pabrėžė jis.
Kaip rašė BNS, Apeliacinis teismas balandį atvėrė kelią „LTG Infrai“ pasirašyti daugiau nei 100 mln. eurų vertės ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos signalizacijos modernizavimo sutartį su Lietuvos įmone „Fima“ bei Čekijos bendrove „AŽD Praha“.
Pasenusi, nebeaptarnaujama infrastruktūra
Pasak V. Žalimo, netrukus riedmenų automatinės kontrolės sistemos (RAKS) aptarnavimą nutrauks ir LTG tiekusi Austrijos kapitalo bendrovė „Voestalpine Railway Systems Lietuva“. Jo teigimu, sistema yra sena, o LTG anksčiau prašė finansavimo jai atnaujinti.
„Sena sistema, bet buvo iki šiol palaikoma, prižiūrima, tiesiog jos modernizacijai poreikis yra aibę metų. Prašėme investicinių lėšų atnaujinti sistemą. Bet tol, kol negavome, prižiūrėjome savo lėšomis kartu su gamintojų atstovu. Bet dabar detalių jau nebeliko“, – kalbėjo V. Žalimas.
Anot „LTG Infros“ vadovo, LTG turės nuspręsti, ar ieškoti lėšų sistemai modernizuoti: „Ar atnaujiname ir iš kokių lėšų, kurių visada trūksta, ar vežėjai turės patys rūpintis savo riedmenų priežiūra.“
Buvęs LTG Verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza pabrėžia, kad visa geležinkelio infrastruktūra yra pasenusi, jai reikia didelių investicijų.
„Tai yra sovietinio paveldo daiktai, važinėjantys ant senos vėžės. Tiek, kiek reiktų modernizuoti, prižiūrėti vagonus pačias sistemas, „Lietuvos geležinkeliai“ (lėšų – BNS) neturi“, – LRT radijui sakė E. Kerza.
„Šnekame apie vieną ruožą, bet viskas yra smarkiai pasidėvėję“, – teigė jis.
Darbuotojų krūviai dideli
Kaip rašė BNS, šeštadienį prieš vidurnaktį Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai, o penktadienį Gudžiūnų stotyje – keli skaldą gabenę vagonai.
„Lietuvos geležinkelių“ profesinių sąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika aiškino įspėjęs apie panašių incidentų tikimybę bei pabrėžė, kad geležinkelių darbuotojai dirba itin dideliu krūviu.
Be to, pasak jo, dabar rečiau nei anksčiau tikrinami bėgiai – maždaug kas 2–3 mėnesius.
„Susimažinome žmonių, dedame apkrovimą ant jų. Suprantu, eismas pas mus per paskutinius penkerius metus nėra pats didžiausias, bet yra atleidimas darbuotojų arba nukėlimas (bėgių – BNS) priežiūros“, – LRT radijui sakė V. Ligeika.
Tuo metu V. Žalimas neatmetė, kad incidentai galėjo įvykti dėl žmogiškos klaidos: „Ten kur žmogus, gali būti visko. Nesinori manipuliuoti, įsijungusi teisėsauga, mes taip pat darome tyrimą. Reikia palaukti tyrimų išvadų.“
Kaip pirmadienį pranešė LTG, incidentų priežastis tiria grupės sudaryta komisija, be to, Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą, o du atskirus ikiteisminius tyrimus pradėjo Kauno prokurorai.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sekmadienį sakė, kad abu incidentai greičiausiai nesusiję su sabotažu, tačiau į visus klausimus atsakys „giluminiai“ LTG tyrimai. Jų išvadų ministerija tikisi per mėnesį–du.
LTG neatmeta tikimybės, kad incidentus sukėlė tretieji asmenys, nors ją laiko maža, tačiau tiriamos visos versijos.
