LTOU šturvalą paliekantis Bartkus: apie skambutį po aviakatastrofos ir kodėl traukiasi

Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus liepos 3 d. palieka pareigas. Interviu LRT.lt jis pasakoja apie pasitraukimo aplinkybes ir kada Lietuva gali turėti tiesioginį skrydį į JAV.

S. Bartkus prie Lietuvos oro uostų šturvalo stojo 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir čia turėjo likti iki 2028 metų. Kiek netikėtai pavasarį pranešta apie jo ankstyvą pasitraukimą.

„Išeinu bendru sutarimu su buvusia valdyba. Ne paslaptis, kad savo darbus projektavau penkeriems metams, o išėjo treji. Tačiau nuo pirmos dienos žinojau, kad terminai tokioje pozicijoje gali būti įvairūs“, – LRT.lt sako S. Bartkus.

Išeinu bendru sutarimu su buvusia valdyba.

Interviu jis taip pat pasakoja apie emociškai sunkiausią dieną darbe, 9,5 mln. keleivių prognozę Lietuvoje 2030 m. ir ko palinkėtų naujam įmonės vadovui.

– Beveik prieš trejus metus atėjote vadovauti Lietuvos oro uostams ir jau penktadienį išeisite. Ar pasikeitėte per šį laiką?

– Tie treji metai pakeitė ne tik organizaciją, bet ir mane. Tai buvo pirma tokio aukšto lygio pozicija, kada buvau atsakingas už visas organizacijoje esančias funkcijas. Daug ko išmokau, ypač dirbdamas su žmonėmis.

Be to, tie treji metai buvo kupini įvykių. Sudužęs DHL lėktuvas, balionų krizė, nuo kilimo ir tūpimo tako nuslydę du lėktuvai. Tai yra patirtys, kurios įsimena ir nemažai išmoko.

– Kuris iš įvykių pareikalavo daugiausiai bemiegių naktų?

– Turbūt daugiausiai bemiegių naktų ir energijos pareikalavo balionų krizė. Ji buvo labai ilga, o situacija nuolat besikeičianti. Jei gerai prisimenu, pirmasis uždarymas buvo spalio 4 d., naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Sustabdėme eismą virš oro uosto, bet situacija mums buvo nauja – kaip elgtis, kaip komunikuoti. Visa tai tęsėsi du mėnesius.

Turbūt daugiausiai bemiegių naktų ir energijos pareikalavo balionų krizė.

Žinoma, daugiausiai emocijų ir šoką sukėlęs įvykis buvo DHL lėktuvo nelaimė. Ankstyvą pirmadienio rytą, 5.30 val., mane pažadino skambutis.

– Gal galite šiek tiek plačiau, koks buvo tas skambutis?

– Prisipažinsiu, skambutį išgirdau ne iš karto. Kada jau pažadino, pasiėmiau telefoną, žiūriu, kad praleistų skambučių jau daugiau. Buvau gavęs ir žinutę, o joje parašyta: „Tai ne pratybos!!!“ Toliau aprašytos įvykio detalės. Emocine prasme tai buvo stipru. Po to sekė dar kelios sunkios dienos.

– Ar per tuos trejus metus nutiko koks nors įvykis, apie kurį mes nebuvome girdėję?

– Gana aktyviai viską komunikavau. Na, prisimenu vieną, kur maža tikimybė, kad tai pasikartos. Šiais metais turėjome naujo maršruto atidarymą. Viskas vyko maksimaliai nesklandžiai. Atidarinėjome skrydį iš Palangos į Bergeną, bet dėl rūko lėktuvas negalėjo nusileisti Palangoje. Jis buvo nukreiptas į Kauną. Nemaloni situacija ir mums, ir visiems keleiviams. Su jais prieš skrydį kartu valgėme tortą, ruošėmės skrydžiui, nuotaikos geros, o skrydis atšaukiamas. Unikali situacija – tik atidarėme skrydį ir jis iš karto buvo atšauktas. Vis dėlto, nors atidarymas nebuvo sklandus, aviakompanija šia kryptimi skraidys ne tik vasarą, bet ir visus metus.

– Interviu pradžioje klausiau, kaip pasikeitėte per trejus metus. O su kokia nuotaika išeinate – ar liūdna?

– Ne, nuotaika pakili. Jau galime suskaičiuoti pirmojo šių metų pusmečio rezultatus. Iš skaičių galime matyti, kad oro uostams yra dar vieni sėkmingi metai. Finansiniai rezultatai taip pat bus neblogi. Matome, kad keleivių skaičius auga rekordiniu tempu. Vien birželį augome apie 11 proc. Pusmečio rezultatai – apie 9 proc. augimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Vertinant, kad praėję metai buvo rekordiniai, o šiemet buvo visokių krizių: karas Artimuosiuose Rytuose, brangę degalai – rezultatai labai geri. 9 proc. augimas reiškia, kad per Lietuvą skrido 300 tūkst. daugiau žmonių nei pernai.

Matome, kad keleivių skaičius auga rekordiniu tempu. Vien birželį augome apie 11 proc. Pusmečio rezultatai – apie 9 proc. augimas

– Per jūsų kadenciją pastatytas naujas išvykimo terminalas, senoji išvykimo terminalo erdvė renovuota ir atidaryta „Plaza“ erdvė, įgyvendinamas naujojo atvykimo terminalo projektas. Keliaujančiųjų apimtys sparčiai auga, kaip ir finansiniai rezultatai, krypčių skaičius. Tad lieka neatsakytas klausimas, kodėl penktadienį yra jūsų paskutinė darbo diena?

– Išeinu bendru sutarimu su buvusia valdyba. Ne paslaptis, kad savo darbus projektavau penkeriems metams, o išėjo treji. Tačiau nuo pirmos dienos žinojau, kad terminai tokioje pozicijoje gali būti įvairūs.

Labai vertinu korporatyvinio valdymo taisykles ir suprantu, koks yra valdybos vaidmuo. Valstybės valdomose įmonėse valdyba turi tris pagrindines funkcijas: palaikyti ryšį su akcininku, šiuo atveju su Susisiekimo ministerija, padėti valdyti dideles krizes įmonėje, trečiasis – pasamdyti organizacijai vadovą. Būtent iš valdybos sulaukiau komentaro, kad kitam organizacijos etapui reikia kitokio vadovo. Su valdyba pasiekėme brandų ir retai pasitaikantį įmonių valdymo sprendimą. Turėjau dar keturis mėnesius baigti pradėtus darbus ir kolektyvui viską perduoti, kad būtų užtikrintas tęstinumas.

– Ar dalyvausite naujo Lietuvos oro uostų vadovo atrankos konkurse?

– Nežinau... Nemanau. Esu sau pasakęs, kad sunku į tą pačią upę bristi antrą kartą.

– Kalbant apie tą pačią upę, Vilniaus oro uoste esate dirbęs nuo 2009 metų. Ar neatmetate, kad į Lietuvos oro uostus dar kada nors grįšite?

– Negaliu atmesti dviejų dalykų. Pirma, man visada rūpės Lietuva, antra, man rūpės aviacija. Todėl čia galima pavartoti ir kitą lietuvišką patarlę: „Nespjauk į šulinį, iš kurio gali tekti gerti.“ Taip, 2023 m. buvo mano grįžimas į Lietuvos oro uostus, bet anksčiau tai buvo kita organizacija ir mano pozicija buvo kita. Be to, Lietuvos oro uostai labai pasikeitė nuo to laiko, kai 2010 m. vienas iš pagrindinių tikslų buvo rasti keleivių po Lietuvos oro linijų bankroto.

Negaliu atmesti dviejų dalykų. Pirma, man visada rūpės Lietuva, antra, man rūpės aviacija.

– Ar esate nusprendęs, ką veiksite nuo pirmadienio?

– Esu nusprendęs, kad tikrai nuo pirmadienio atostogausiu. Kai kovo pradžioje su valdyba dėliojomės darbų planą, neleidau sau iki liepos 3 d. galvoti, ką po to darysiu.

Dabar pailsėsiu. Šeimoje turime pirmąjį vaiką, kuriam aštuoni mėnesiai. Bus geras metas skirti jam daugiau dėmesio.

– Ar esate sulaukęs pasiūlymų dėl darbo?

– Tikrai esu sulaukęs. Tarp jų ir iš užsienio oro uostų. Tačiau atsakymas šiandien visiems yra vienodas: pakalbėkime liepos viduryje, kada tikrai pereisiu į poilsio režimą ir galėsiu savo energiją nukreipti į mintis, kas toliau.

– Ar per savo vadovavimo laikotarpį esate gavęs pasiūlymų prisijungti prie politinės partijos?

– Tikrai ne. Niekada apie tai nesvarsčiau, todėl ir pasiūlymų nėra.

– Vienas iš didžiausių laukiančių projektų – baigti naująjį atvykimo terminalą. Kaip manote, ar pavyks jį užbaigti iki 2028 m. pabaigos?

– Projekto terminai nesikeičia – 2028 m. pabaiga. Susisiekimo ministerija labai atidžiai stebi visą projektą. Man atrodo, kad viskas, kas priklauso nuo Lietuvos oro uostų, vyksta sklandžiai. Pasamdyta projektavimo bendrovė sėkmingai dirba.

Tačiau šis projektas kompleksinis, susijęs ir su „Oro navigacija“, su jų valdymo bokšto išsaugojimu. Čia yra tam tikrų procedūrinių niuansų, bet šie visi klausimai sprendžiami. Projektas yra didelės apimties, rizikų yra, tačiau jis tikrai gali būti įgyvendintas iki 2028 m. pabaigos.

– Ar, užbaigus šį projektą, ateinančius dešimt metų bus kitų svarbių infrastruktūrinių projektų?

– Nemažai investicijų skiriame ne tik infrastruktūros plėtrai, bet ir senajai atnaujinti. Organizacija turės ruoštis Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai. Tai reikės padaryti vėliausiai 2030 metais. Tai bus maždaug 30 mln. eurų investicija.

Pastačius naują atvykimo terminalą, reikės spręsti, ką daryti su senuoju atvykimo terminalu, nes jo keleiviams priimti nebereikės. Būsimai vadovybei darbus reikės pradėti planuoti jau dabar, kad 2029–2030 m. ten jau vyktų kažkoks pokytis.

– Jūsų vadovavimo metu atidaryta ne viena nauja kryptis, kurios iki tol nebuvo. Ar buvo skrydis, kurio nepavyko pritraukti?

– Galime kalbėti apie didelę svajonę ir mano pirmuosius interviu, kai buvo klausiama, kada bus skrydžiai į JAV. Tuo metu įvardijau 2028 metus. Tada tai atrodė realu. Vis dėlto šiandien sakyčiau, kad realiau būtų kalbėti apie 2029-uosius. Žinoma, tai vis tiek yra kažkiek neapibrėžtas siekis, prie kurio reikės grįžti galbūt dar ne vienam vadovui.

– Ar per tuos trejus metus buvo užklausų iš užsienio oro kompanijų apie tokio skrydžio galimybę?

– Labiau mes siūlėmės. Anksčiau, planuojant skrydžius, buvo žiūrima į verslą, žiūrima į migrantų srautus. Ta pati JAV kryptis anksčiau galėjo būti grindžiama JAV lietuvių diaspora. Tačiau šiandien pasaulis labai stipriai paremtas turizmo poreikiu. Šiuo atveju turizmas būtų į Lietuvą, todėl turime atsakyti, ko turistas iš JAV turėtų keliauti į Lietuvą.

Kartais kalbama, kad užtenka per „Netflix“ kokį serialą parodyti, kuris Lietuvoje filmuotas. Tačiau labai tikiu, kad Vilnius galėtų skatinti renginių turizmą. Neturi būti renginiai su dešimt tūkstančių dalyvių. Vilnius galėtų būti gera vieta, kur vyktų renginiai su keliais šimtais dalyvių. Svarbu, kad vyktų kiekvieną savaitgalį, ir tai galėtų atvesti srautą.

– Žvelgiant į Latvijos nacionalines oro linijas „airBaltic“, jų finansinė padėtis šiandien nėra gera. Vis dėlto mūsų interesas, kad jie išgyventų, nes tai didina Lietuvos pasiekiamumą. Koks, jūsų nuomone, bus „airBaltic“ likimas?

– Visiškai pritariu, kad Lietuvos pasiekiamumui tai yra labai svarbi aviakompanija. Jie Vilniuje užima nemažą rinkos dalį. Tačiau daug svarbiau, kad jie mus jungia su tam tikrais skrydžių centrais Amsterdame, Paryžiuje, Miunchene.

„airBaltic“ tikrai laukia vienoks ar kitoks pokytis. Tas pokytis bus žymus ir strateginis. Jų šiandieninis verslo modelis nėra tvarus. Lietuva turi stebėti situaciją.

„airBaltic“ tikrai laukia vienoks ar kitoks pokytis. Tas pokytis bus žymus ir strateginis. Jų šiandieninis verslo modelis nėra tvarus. Lietuva turi stebėti situaciją.

Dažnai klausiama, ar verta Lietuvai įsigyti dalį bendrovės. Atsakymas slypi detalėse: kada, už kiek, koks modelis. Vis dėlto manau, kad šių metų antrojoje pusėje išgirsime apie pokyčius šioje aviakompanijoje, nes jie dabartinėje situacijoje gali būti neišvengiami.

– Pabandykime paprognozuoti. 2025 m. Lietuvos oro uostai aptarnavo 7,15 mln. keleivių. Kiek jų gali būti 2030 metais?

– Manau, 10 mln. keleivių nepavyks pasiekti. Vis dėlto, dirbant su skrydžių, infrastruktūros plėtra, jei nebus išorinių krizių, galima taikytis į dviženklį keleivių skaičiaus augimą kiekvienais metais. Tai reikštų po pusę milijono keleivių kasmet. Kokie 9–9,5 mln. keleivių galėtų būti. Iš jų Vilniuje – apie 7 mln., Kaune – 2 mln., Palangoje – 0,5 mln.

– O įmonės pajamos?

– Oro uostų viena iš pagrindinių pajamų dalių yra oro uostų rinkliavos. Tad pagrindinis iššūkis organizacijai – kaip išlikti konkurencingai ir kartu didinti pajamas.

Mano ekspertinis vertinimas yra toks: valstybė Lietuvos oro uostams brėžia tikslus vykdyti investicijas, skrydžių plėtrą ir dar mokėti dividendus. Mums kažkaip pavyko balansuoti tarp šių trijų tikslų. Tačiau, jei būtų pasirinktas vienas prioritetas, tai būtų lengviau pasiekti tikslą. Jei būtų nuspręsta, kad dividendai kurį laiką yra nebūtini, tai pinigus būtų galima nukreipti infrastruktūros plėtrai arba naujoms kryptims.

Kalbant apie pajamų augimą, tai jei keleivių skaičius galėtų augti apie 10 proc. per metus, tai pajamos galėtų augti po 12–13 proc.

– Ko palinkėtumėte naujam vadovui?

– Jei kadencija – penkeri metai, tai palinkėčiau skrydžio į JAV. Tačiau šį linkėjimą reikia suprasti kaip kokybinį šuolį. Tai ne tikslas savaime, o atspindintis visą plėtrą.

Kai mes patys sau kėlėme tikslus 2023 m., ką norėtume padaryti, tai buvo toks simbolinis tikslas – aplenkti Rygą. Iš pradžių pabandėme pagal keleivių skaičių – padarėme. Tada gal pagal keleivių pasitenkinimą – padarėme, tada pagal finansus – padarėme. Praėjusiais metais pagal uždirbtą EBITDA Rygą aplenkėme dvigubai. Rygos oro uostas uždirbo apie 13 mln. eurų, o mes – gal apie 25 mln. eurų. Tačiau tai daugiau simbolika. Tad skrydis į JAV būtų simbolinis kokybės šuolio atspindys.

– O ko palinkėtumėte sau?

– Kaip ir bet kuriam žmogui – neprarasti smalsumo, nes su amžiumi tai vis sunkiau. Be to, norėčiau likti reikalingas plačiąja prasme.