Jau po kelerių metų įsigalios Europos Sąjungos (ES) reglamentas, kuris dar labiau sumažins plastiko naudojimą. Viešbučiuose nebeliks mažų plastikinių buteliukų, restoranuose – plastikinių indelių padažams ar grietinėlei. Oro uostuose bus draudžiama teikti lagamino vyniojimo į plastikinę plėvelę paslaugą. Verslas teigia tam jau besiruošiantis.
Pritvirtinome kamštelius, atsisakėme šiaudelių, parduotuvėms uždraudėme prekiauti vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, o kavinėse juos apmokestinome. Tačiau taškas dar nepadėtas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nuo 2030 m. viešbučiuose nebeliks mažų plastikinių buteliukų, restoranuose – plastikinių indelių padažams ar grietinėlei.
- Oro uostuose bus draudžiama teikti lagamino vyniojimo į plastikinę plėvelę paslaugą.
- Siuntos dėžėje esanti tuščia erdvė negalės viršyti 50 proc. bendro pakuotės tūrio.
- „Hesburger“ ir „McDonald‘s“ sako kol kas ieškantys sprendimų, kokią alternatyvą būtų galima pasiūlyti klientams.
- Lietuvoje veikiantys viešbučiai tikina jau pasiruošę pokyčiams.
Remiantis Europos Sąjungos reglamentu „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų“, nauja pokyčių banga laukia jau nuo šių metų rugpjūčio 12 d. Tiesa, tuomet įsigalios pakeitimai, aktualesni verslui ir pakuočių gamintojams.
Jau nuo 2030 m. laukia pokyčiai, kurie žmonėms bus itin juntami.
Restoranuose nebeliks mažų plastikinių indelių, skirtų individualioms padažų porcijoms.
Visų pirma restoranuose nebeliks mažų plastikinių indelių, skirtų individualioms padažų porcijoms: kečupui, majonezui, garstyčioms, salotų užpilams.
Taip pat nebeliks mažų vienkartinių plastikinių pakuočių, skirtų grietinėlei, cukrui ar druskai.
Nebeliks mažų vienkartinių plastikinių pakuočių, skirtų grietinėlei, cukrui ar druskai.
Tai turėtų itin paveikti greitojo maisto restoranų sektorių, kur padažai įprastai patiekiami plastikinėse pakuotėse. Tad viena iš išeičių – restoranams naudoti dozatorius ar padažus pilti į daugkartinius indus.
Atkreiptinas dėmesys, kad draudimas galios tik vartojimui vietoje, pavyzdžiui, restoranuose. Jei maistas užsakomas išsinešti arba pristatyti į namus, tokia vienkartinė pakuotė vis dar bus leidžiama.
Jei maistas užsakomas išsinešti arba pristatyti į namus, tokia vienkartinė pakuotė vis dar bus leidžiama.
Draudimas negalios ir plastikinėms pakuotėms ligoninėse.
Pokyčiai laukia ir viešbučių lankytojų. Juose nuo 2030 m. nebebus vienkartinių plastikinių pakuočių muilui, šampūnui ir kitai kosmetikai.
Keliaujantiems taip pat bus svarbių pokyčių: oro uostuose nebebus galima pakuoti lagaminų vyniojant į plastikinę plėvelę. Norint apsaugoti lagaminą, teks naudoti daugkartinę apsaugą.
Viešbučiai ir restoranai jau ruošiasi
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė sako, kad viešbučiai pokyčiams ruošiasi.
„Jau dabar voniose vietoj vienkartinių plastikinių buteliukų yra naudojami dozatoriai, kur supilamas šampūnas ar dušo želė. Mūsų nuomone, tai yra ekonomiškiau ir paprasčiau.
Jau dabar voniose vietoj vienkartinių plastikinių buteliukų yra naudojami dozatoriai, kur supilamas šampūnas ar dušo želė. Mūsų nuomone, tai yra ekonomiškiau ir paprasčiau.
E. Šiškauskienė
Juk vieną naktį apsistojęs žmogus tą šampūną ar muiliuką panaudoja tik kartą, o juos po to reikia išmesti. Šitas pokytis tikrai yra tvarus, ir visi tai suprantame, ruošiamės“, – pabrėžia E. Šiškauskienė.
Kalbėdama apie restoranus, asociacijos prezidentė tvirtino, kad vienkartinės plastikinės pakuotės ten beveik nenaudojamos.
„Manau, mums tai nebėra problema. Keičiasi kultūra, atsiranda perdirbamos pakuotės, nereikia manyti, kad yra tik plastikas“, – sako E. Šiškauskienė.
Vis dėlto ji pastebi, kad, kalbant apie maitinimo sektorių, gali kilti papildomų iššūkių dėl higienos.
Tai gali būti šiek tiek pavojinga, jei vėl kiltų kokios epidemijos. <...> Taip, restoranams gal net bus pigiau tokios pakuotės. Tačiau ar klientams iš vieno indelio kabinti padažą ar cukrų patiks labiau – nežinau.
E. Šiškauskienė
„Tai gali būti šiek tiek pavojinga, jei vėl kiltų kokios epidemijos. <...> Taip, restoranams gal net bus pigiau tokios pakuotės. Tačiau ar klientams iš vieno indelio kabinti padažą ar cukrų patiks labiau – nežinau“, – vieną iš galimų rizikų įvardijo E. Šiškauskienė.
Ji sako teigiamai vertinanti laukiančius pokyčius, tačiau pabrėžia, kad mažinti plastiko vartojimą reikia ne tik viešbučiuose ar restoranuose: „Žiūrint į tvarumą, tai yra teigiamas pokytis. Kai matai plaukiojančias plastiko salas vandenynuose, tai žingsnis yra neblogas. Restoranams tai nėra didelė našta <...>. Iš kitos pusės, kai pažiūriu, kiek plastiko parsinešu iš parduotuvės arba gavusi kokį siuntinį, tai man gaila popieriaus ir visų pakuočių, kiek reikia išmesti.“
Greitojo maisto restoranų „Hesburger“ komunikacijos ir tarptautinės rinkodaros direktorė Ieva Salmela pabrėžia, kad kol kas sprendimas dėl to, kaip padažai galėtų būti patiekiami restoranų klientams, – nėra priimtas.
„Šiuo metu įmonėje analizuojame šią temą ir galimus variantus, tačiau kol kas galutinių sprendimų dar nesame priėmę“, – sako ji.
Tuo tarpu „McDonald‘s“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Maija Leonarda sako, kad bendrovė palaiko ES sprendimą bei priduria, kad kol kas ieškoma, kokią alternatyvą būtų galima pasiūlyti klientams: „McDonald’s Lietuva“ palaiko Europos Sąjungos siekį mažinti pakuočių atliekų kiekį. Kalbant apie nuo 2030 m. numatomą draudimą, pramonės atstovai, įskaitant CPIC koaliciją, atkreipia dėmesį, kad reikia daugiau laiko galimam poveikiui įvertinti bei praktiškai įgyvendinamoms, plačiai pritaikomoms alternatyvoms sukurti.“
Reguliuos tuščią erdvę pakuotėse
Pokyčiai nuo 2030 metų paveiks ir prekybininkus. Visi esame gavę prekių iš elektroninių parduotuvių, kai maža SD kortelė ar kosmetikos indelis atkeliauja milžiniškoje kartoninėje dėžėje, pilnoje plastikinių oro pagalvėlių ar popieriaus drožlių. Nuo 2030 m. taip nebegalės būti.
Siuntos dėžėje esanti tuščia erdvė negalės viršyti 50 proc. bendro pakuotės tūrio.
ES reglamente nurodoma, kad siuntos dėžėje esanti tuščia erdvė negalės viršyti 50 proc. bendro pakuotės tūrio.
Vaida Kržčonavičienė, „Topo centro“ Operacijų skyriaus vadovė teigia, kad įmonė su reglamentu jau susipažino ir pradeda ruoštis pokyčiams.
„Mūsų veiklos sektoriuje reglamentas bus aktualiausias prekių gamintojams. Jiems bus suvienodinti reikalavimai dėl produktų pakuočių efektyvumo, medžiagų, perdirbamumo, kiekio ir kt. Artėjant 2030 m., vartotojus vis daugiau pasieks prekės tvaresnėse, reglamentą atitinkančiose gamyklinėse pakuotėse“, – sako V. Kržčonavičienė.
Jos teigimu, daugiausiai pokyčių „Topo centras“ greičiausiai patirs elektroninės prekybos srityje, kurioje mažmenininkai dažniausiai yra atsakingi už transportavimo pakuotę.
„Šioje srityje jau šiemet savo iniciatyva įgyvendinome bendras siuntų pakavimo taisykles sandėliams ir parduotuvėms, kolegoms akcentuojant tinkamo dydžio pakuotės parinkimo svarbą, iš tiekėjų gautų pakavimo medžiagų pakartotinį naudojimą, kartoninį užpildą laisvam dėžės tūriui ir kita“, – vardija įmonės Operacijų skyriaus vadovė.
Ji pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai papildomos naštos nesukels. Priešingai – gali padėti efektyvinti veiklą.
„Topo centro“ operacijoms aktualūs reglamento tvarumo siekiai daugeliu atvejų sutampa su verslo efektyvumo paieškomis, todėl tokius pokyčius sveikiname.
V. Kržčonavičienė
„Mūsų vertinimu, „Topo centro“ operacijoms aktualūs reglamento tvarumo siekiai daugeliu atvejų sutampa su verslo efektyvumo paieškomis, todėl tokius pokyčius sveikiname ir juos jau įgyvendiname savo iniciatyva“, – tikina V. Kržčonavičienė.
Ministerija ragina ruoštis jau dabar
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė pasakoja, kad nuostatomis dėl pakuočių ir jų atliekų siekiama drausti ne visus plastikinius gaminius, bet tas vienkartinio naudojimo pakuotes, kurios, labai trumpai panaudojus, jau tampa atliekomis.
„Tai sparčiai didina plastiko atliekų kiekius, dėl itin trumpo naudojimo tokių pakuočių naudingumas ir gyvavimas cikle yra labai menkas“, – tikina specialistė.
Tai sparčiai didina plastiko atliekų kiekius, dėl itin trumpo naudojimo tokių pakuočių naudingumas ir gyvavimas cikle yra labai menkas.
Aplinkos ministerija
G. Česnaitytė teigia, kad nors ES reglamentas įsigalioja jau šią vasarą, nemažai įgyvendinamųjų teisės aktų dar turi priimti Europos Komisija. Tada paaiškės daugiau svarbių detalių gyventojams ir verslui.
„Detalesni reikalavimai dėl atitinkamų ES reglamento nuostatų paaiškės tik vėliau. Pavyzdžiui, Europos Komisija ne vėliau kaip 2027 m. vasario 12 d., pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Europos maisto saugos tarnyba, turi paskelbti gaires, kuriomis išsamiau paaiškinamas Reglamento V priedas, įskaitant į taikymo sritį patenkančių pakuočių formų pavyzdžius, ir visos apribojimų išimtys“, – sako G. Česnaitytė.
Jos teigimu, dalis restoranų, kavinių ir viešbučių jau anksčiau ėmėsi pokyčių reaguodami į ankstesnius vienkartinio plastiko ribojimus, taip pat nuolat augančius vartotojų lūkesčius dėl tvaresnių sprendimų. „Taigi šiuolaikinis vartotojas paprastai palaiko panašias iniciatyvas. Pavyzdžiui, vietoje vienkartinių pakuočių naudoti daugkartines pakuotes.“
Šiuolaikinis vartotojas paprastai palaiko panašias iniciatyvas. Pavyzdžiui, vietoje vienkartinių pakuočių naudoti daugkartines pakuotes.
Aplinkos ministerija
Viešbučių sektoriuje, sako specialistė, taip pat vis dažniau vietoje mažų buteliukų naudojami papildomi šampūno ir higienos priemonių dozatoriai.
„Sektorius atkreipia dėmesį, kad perėjimas pareikalaus papildomų investicijų, nes reikės keisti tiekimo grandines, aptarnavimo modelius ir higienos sprendimus. Dėl to tikėtina, kad artėjant 2030 m. matysime spartesnį prisitaikymą, kai reikalavimai taps privalomi visose ES valstybėse narėse. Tačiau raginame pradėti ruoštis jau dabar“, – sako G. Česnaitytė.
