Socialiniuose tinkluose netrūksta diskusijų apie galimybę vienu metu dirbti du darbus ir taip užsidirbti daugiau. Vis dėlto Valstybinė darbo inspekcija perspėja, kad darbas kito darbdavio naudai darbo metu gali būti vertinamas ir kaip darbo pareigų pažeidimas.
Norėtų pasididinti pajamas
Socialiniame tinkle „Reddit“ vis dažniau kyla diskusijų apie tai, kaip darbuotojai išnaudoja laiką darbo vietoje ir ar įmanoma vienu metu derinti daugiau nei vieną veiklą.
Štai viename iš įrašų socialinio tinklo vartotojas pasidalijo savo situacija: dirbdamas apsaugininku, jis privalo darbo vietoje praleisti visas nustatytas darbo valandas, nors ne visą laiką būna užimtas.
Dėl to jam kilo klausimas, ar būtų realu tuo metu imtis papildomo darbo ir taip produktyviau išnaudoti laiką.
Kitas diskusijos dalyvis teigė dvejus metus sėkmingai derinęs du darbus vienu metu ir šią patirtį vertinantis itin teigiamai.
Panašių svarstymų netrūksta ir kituose įrašuose. Viename jų budinčio pobūdžio darbą dirbantis asmuo taip pat svarstė, ar per budėjimą būtų įmanoma papildomai dirbti kitą darbą ir taip padidinti savo pajamas.
Valstybinė darbo inspekcija: darbuotojui kyla rizika
Valstybinės darbo inspekcijos aiškinimu, pagal Darbo kodeksą budėjimas gali būti trijų rūšių: aktyvusis, pasyvusis ir pasyvusis budėjimas namie.
Aktyvusis ir pasyvusis budėjimas darbo vietoje yra laikomi darbo laiku, o pasyvusis budėjimas namie paprastai laikomas poilsio laiku. Išimtis taikoma laikui, kai darbuotojas, gavęs iškvietimą, faktiškai atlieka darbą.
Tokiu atveju darbo laiku laikomas ne tik tiesioginis darbo funkcijų vykdymas, bet ir kiti su tuo susiję veiksmai, pavyzdžiui, kelionė į darbo vietą.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos, pasirašydamas darbo sutartį darbuotojas įsipareigoja atlikti sutartas pareigas konkretaus darbdavio naudai.
„Atsižvelgiant į tai, darbuotojas savo darbo metu, pavyzdžiui, aktyviojo ar pasyviojo budėjimo metu, negalėtų dirbti kito darbdavio naudai. Tokį darbuotojo elgesį darbdavys galėtų laikyti darbo pareigų pažeidimu“, – nurodo Valstybinė darbo inspekcija.
Pasyviojo budėjimo namie metu, kuris laikomas poilsio laiku, kol darbuotojas nėra iškviestas ir neprivalo reaguoti į darbdavio iškvietimą, Valstybinės darbo inspekcijos aiškinimu, dirbti kitam darbdaviui nėra draudžiama. Tačiau gavęs darbdavio iškvietimą, darbuotojas privalo reaguoti ir atlikti savo darbo funkcijas.
„Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai darbuotojas tuo pačiu metu turėtų dirbti abiejų darbdavių naudai, o tai nėra suderinama su tinkamu darbo pareigų vykdymu“, – pabrėžia Valstybinė darbo inspekcija.
Inspekcija nurodo, kad darbas pas skirtingus darbdavius pagal atskiras darbo sutartis yra savarankiški teisiniai santykiai, todėl ir kiekvienos darbo sutarties įsipareigojimai turi būti vykdomi atskirai.
Atsižvelgiant į tai, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, darbas kito darbdavio naudai, pavyzdžiui, pasyviojo budėjimo namie metu, yra sunkiai praktiškai įgyvendinamas.
„Tokiu atveju darbuotojui kyla rizika, kad, budėjimo metu gavęs iškvietimą, jis negalės tinkamai vykdyti pareigų abiem darbdaviams, o vienas iš jų darbą kito darbdavio naudai gali vertinti kaip darbo pareigų pažeidimą“, – pabrėžia Valstybinė darbo inspekcija.
Darbuotojas savo poilsio metu gali dirbti pas kitą darbdavį, tačiau privalo laikytis poilsio laiko reikalavimų.
„Darbuotojo darbo laikas, dirbant vienoje ar keliose darbovietėse, negali viršyti 12 valandų per darbo dieną (pamainą), neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per savaitę“, – nurodė Valstybinė darbo inspekcija.
Valstybinė mokesčių inspekcija: apmokestinama įprasta tvarka
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vyresniojo patarėjo Romo Karmazos aiškinimu, gyventojo gautos pajamos iš dviejų darbdavių apmokestinamos įprasta tvarka.
Jos sudedamos ir apmokestinamos taikant 20, 25 ar 32 proc. pajamų mokesčio tarifus. Kurį pajamų mokesčio tarifą taikyti, priklauso nuo metinių pajamų dydžio.
Be to, darbo užmokesčio pajamoms yra taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). NPD − tai tam tikra gyventojo gautų pajamų suma, kuri atimama iš darbo užmokesčio pajamų, taip sumažinant mokėtiną pajamų mokesčio sumą. NPD yra kintamas dydis ir apskaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas.
„Iš esmės, kuo daugiau gaunama pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų, tuo mažesnis metinis NPD priklauso. Kadangi metinis NPD apskaičiuojamas ir pritaikomas tik metams pasibaigus, metų laikotarpiu, gyventojo pageidavimu, pateikus prašymą su darbo santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje, darbo užmokesčiui gali būti taikomas mėnesio NPD. Taip sumažinama kas mėnesį nuo darbo užmokesčio mokama pajamų mokesčio suma“, – dėstė R. Karmaza.
Tokiu atveju mėnesio NPD apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į toje darbovietėje gaunamas mėnesio pajamas, o gyventojui atsiranda pareiga metams pasibaigus perskaičiuoti metinį NPD. Jį skaičiuojant svarbu įvertinti visas apmokestinamąsias pajamas ir sumokėti perskaičiavus gautą mokėtiną pajamų mokesčio sumą.
