Mokėjimo paslaugų teikėjams, kilus įtarimams dėl sukčiavimo, siūloma leisti laikinai apriboti į sąskaitą gautų lėšų naudojimą, o nustačius sukčiavimo faktą – jas nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam gyventojui.
Finansų ministerija parengė tokias Mokėjimų bei Vartojimo kredito įstatymų pataisas, penktadienį pranešė ministerija.
„Detalesnės sukčiavimo prevencijos nuostatos bus įtvirtintos įstatymo lygmeniu, mat iki šiol tai daugiausia rėmėsi rekomendacijomis, kurios taikomos nevienodai ir nėra privalomos visiems“, – teigiama ministerijos pranešime.
Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, iki šiol didžiausia finansinė ir emocinė našta tenka patiems nuo finansinių sukčių nukentėjusiems gyventojams, o galimybės susigrąžinti prarastas lėšas yra ribotos.
„Be to, teisės aktuose trūko aiškumo, kas ir kada yra atsakingas tiek dėl neautorizuotų mokėjimų, tiek dėl apgaule sudaromų vartojimo kredito sutarčių. Mūsų siūlomi pakeitimai aktualūs labai plačioms visuomenės grupėms, nes sudarys galimybę lengviau susigrąžinti sukčių išviliotas lėšas, didins pasitikėjimą visa finansų sistema, o institucijoms leis veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui“, – pranešime sako ministras.
Pataisos numato, kad mokėjimo paslaugų teikėjui kilus įtarimų dėl sukčiavimo, jis turės atlikti išsamų tyrimą ir gavęs aiškius įrodymus – laikinai apriboti į sąskaitą gautų lėšų naudojimą, jas nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam asmeniui.
Numatoma, kad mokėjimo paslaugų teikėjai privalės taikyti veiksmingas sukčiavimo prevencijos priemones, nuolat stebėti mokėjimo operacijas ir dar prieš jų įvykdymą nustatyti įtartinus sandorius, taip pat aktyviai informuoti klientus apie sukčiavimo rizikas, naujas schemas bei apsisaugojimo būdus.
Be to, įvedama pareiga mokėjimo paslaugų teikėjams tarpusavyje keistis informacija, siekiant greičiau nustatyti sukčiavimo atvejus ir užkirsti jiems kelią.
Finansų ministerijos inicijuojamus pakeitimus svarstys Vyriausybė, o vėliau tvirtins Seimas.
