Į skubios pagalbos skyrius, pasak gydytojų, pacientai ne visada siunčiami pagrįstai. Medikai teigia, kad kai kurie gyventojai taip bando išvengti eilių pas kitus specialistus. Sveikatos apsaugos ministerija problemą pripažįsta ir teigia, kad ją padėtų spręsti nuotolinės konsultacijos tarp gydymo įstaigų ir perteklinių darbų mažinimas šeimos gydytojams.
Maždaug 300 pacientų per parą atvyksta į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių. Vieni pacientai kreipiasi savarankiškai, kiti turi siuntimą. Gydytojai sako, kad ne visada pacientai kreipiasi pagrįstai.

„Kartais atrodo, kad tai yra paciento pageidavimas gauti konsultaciją. Atrodo, jie prispaudžia šeimos gydytojus parašyti siuntimą, nes mato, kad laukti oftalmologo, pulmonologo ar endokrinologo reikia 3–6 mėnesius. Tai paprašę siuntimo žmonės apeina eilę, bet tai nėra geras sprendimas. Skubios pagalbos skyrius ne tam skirtas“, – svarsto Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.
Kai dalis pacientų atvyksta be pagrindo, pagalba gali vėluoti tiems, kam jos reikia labiausiai.
„Krūvis yra milžiniškas ir visiškai niekaip nereglamentuojamas, niekaip nepaskirstomas ir nenuspėjamas. Mes įvairiai bandome organizuoti darbą, kad tik būtų kiek įmanoma tolygiau paskirstyta. Bet jei vienu metu atvažiuoja daugiau pacientų, laukimas prasitęsia“, – sako A. Černauskas.

Paklaustas, ar gali būti, kad kartais pacientai siunčiami į skubios pagalbos skyrius dėl to, kad poliklinikose trūksta pajėgumų, gydytojas A. Černauskas tokio scenarijaus neatmeta.
„Tikėtina, kad problema ten, bet mes tikrai neturime tapti šios problemos sprendimo dalimi, nes paskui mes turime didžiules apkrovas ir kiekvienam atvykusiam žmogui, pacientui reikia skirti laiko, reikia išteklių. Kartais po konsultacijos paaiškėja, kad tos skubios pagalbos nereikėjo, bet ištekliai jau sunaudoti“, – sako jis.
Kad kai kurie pacientai bando gudrauti, pastebi ir Santaros klinikų specialistai.
„Pasitaiko pacientų, kurie šiek tiek sukčiauja su sistema. Siuntimai į skubią pagalbą nėra kitokios formos, tai ta pati forma ir jie kreipiasi bandydami apeiti poliklinikos eiles. Tai nėra itin dažnas atvejis, bet tokių pasitaiko“, – pastebi Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Julius Jaramavičius.

Pasak jo, nusiskundimai, kuriuos dažniausiai būtų galima išspręsti be skubiosios medicinos gydytojų, įvairūs.
„Vienos dažnesnių nusiskundimų ir kreipimosi priežasčių – paviršiniai akies uždegimai, miežis, konjunktyvitai, šitie dalykai. Taip pat skubesnė kardiologinė pagalba, širdies ritmo atkūrimas, krūtinės skausmo diferencinė diagnostika, pilvo skausmai, karščiavimas“, – vardija J. Jaramavičius.
Šeimos gydytojai: turėtų atsirasti kelias, kaip greičiau atlikti būtinus tyrimus
Šeimos gydytojai teigia siunčiantys pacientus į skubiosios medicinos pagalbos skyrius, jei reikia instrumentinių tyrimų čia ir dabar.
„Jei šeimos klinikoje nėra nei rentgeno aparato, nei echoskopuotojo šalia, tai natūralu, kad negali atlikti tyrimų, bet vis tiek vertini situaciją ir svarstai, ar reikia pacientą ištirti, ar ne“, – pasakoja Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad turėtų atsirasti paprastesnis kelias, kaip greitai atlikti būtinus tyrimus: „Jeigu mums būtų galima greičiau nusiųsti pacientą į kokią nors polikliniką arčiau ir gauti atsakymą, tai turbūt būtų natūralu ir pacientui nereikėtų laukti priėmimo skyriuje.“
Sveikatos apsaugos viceministras: sistema veikia netinkamai
Pasak sveikatos apsaugos ministerijos, norint spręsti problemą, reikėtų pradėti nuo pacientų įpročių keitimo.
„Daug žmonių tiesiog ateina į gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, Kauno klinikose patys ateinantys pacientai sudaro 60 procentų. Tai čia yra didžiulis skaičius. Tai, kad mes gydymo įstaigose lankomės daugiau, palyginti, pavyzdžiui, su Skandinavijos šalimis, rodo tam tikrus mūsų įpročius. Tai nėra gerai. Mes mėgstame gauti medicinos pagalbą greitai ne tik tada, kai tai būtina“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis.

Viceministras sako, pacientai neturėtų reikalauti siuntimų, kai jų nereikia, tačiau ir gydymo įstaigos turėtų nustoti siųsti gyventojus į skubios pagalbos skyrius vien tam, kad būtų patvirtinta diagnozė.
„Šių metų pirmąjį ketvirtį pacientų, kuriems reikia ambulatorinės pagalbos, buvo 14 procentų. Vadinasi, 14 procentų iš viso srauto į skubios pagalbos skyrių patenkančių pacientų yra tie, kuriems reikalinga šeimos gydytojo pagalba“, – sako jis.
Ir tai, viceministro teigimu, rodo, kad sistema veikia netinkamai. Ministerija tikisi, kad nuo 2028 metų perteklinį srautą padės sumažinti konsultacijos nuotoliniu būdu, kai viena gydymo įstaiga galės pasitarti su kita.
„Jei pacientas guli antrojo lygio ligoninėje ir reikia tiesiog aukštesnės kvalifikacijos specialisto diagnozei patvirtinti, tai čia telemedicinos paslaugos yra geriausia išeitis, kad ir paciento nereikėtų vežioti bereikalingai, ir sumažėtų srautas į skubios pagalbos skyrius“, – aiškina S. Krunkaitis.
Viceministras taip pat atkreipia dėmesį į pertekliniais darbais apkrautą šeimos gydytojo komandą. Pasak jo, atsisakius nebūtinų funkcijų, pavyzdžiui, nedarbingumo pažymėjimų ar įvairių pažymų išrašymo, daugiau laiko būtų skiriama ūmios būklės pacientams.







