Antrus metus besitęsianti Vilniaus „Riterių“ klubo agonija, atrodo, artėja prie kulminacijos. Sekmadienį Lietuvos futbolo federacija (LFF) paskelbė, kad sostinės klubas yra šalinamas iš šalies čempionato.
2026 metų sezoną „Riteriai“ turėjo pradėti su pasikeitusiais savininkais, tačiau šis procesas užsitęsė, pradėjo kauptis finansinės skolos, o galiausiai vos 3 taškus „TOPLYGOJE“ surinkęs klubas gali būti, kad savo paskutines rungtynes jau sužaidė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvos futbolo federacija (LFF) sekmadienį priėmė sprendimą šalinti iš Lietuvos čempionato Vilniaus „Riterių“ komandą.
- „Riteriai“ 2026 metų sezono iškovojo vos 3 taškus ir rikiuojasi paskutiniai.
- „Riterių“ pašalinimas reikštų pokyčius „TOPLYGOS“ turnyro lentelėje.
Su LRT bendravęs buvęs Lietuvos futbolo rinktinės ir „Riterių“ žaidėjas, Profesionalių futbolininkų asociacijos (PFA) prezidentas Arūnas Klimavičius dėl tokio įvykių scenarijaus nenustebo.
„Kadangi aš jau panašiai prognozavau, tai man didelės staigmenos nebuvo. Komanda link to ėjo, jei taip pažiūrėjus vadybinę pusę, kaip dirbo, kokie veiksmai atliekami, o jų teigiamų labai mažai buvo. Manau, kad tik laiko klausimas buvo, kol komanda būtų priėjus prie bankroto arba išmetimo iš lygos.
Faktiškai klubas dar egzistuoja, tik jau nedalyvauja čempionate. Futbolininkai toliau priklauso tam klubui, bet pagal sutarties punktus turi būti suteikta galimybė varžytis kažkokiame čempionate. Dabar abi „Riterių“ komandos yra pašalintos, tad natūralu, kad tai yra pats grubiausias pažeidimas ir ruošiamasi pagal tą punktą išlaisvinti futbolininkus, kurie galės ieškotis kitų karjeros stotelių“, – teigė A. Klimavičius.
Pasak PFA prezidento, labiausiai šioje situacijoje nukentėjo būtent „Riterių“ futbolininkai.
„Jie daug mėnesių negauna pinigų ir tokioje aplinkoje, kokia buvo klube, sunku parodyti save iš gerosios pusės. Dabar yra galimybė pereiti į kitus klubus, bet ta situacija nėra lengva. Rinkoje atsiranda 15 naujų futbolininkų ir derybinė pozicija nėra jų naudai. „Riteriai“ pasielgė labai blogai.
Mano žiniomis, per tas bankroto procedūras atgauti pinigus yra praktiškai neįmanoma. Ne vienas klubas jau yra bankrutavęs, bet futbolas didelė rinka, tai mes bendradarbiaujame ir su federacija, kad būtų įkurtas fondas, kuris ateityje padėtų futbolininkams. Atsiranda naujas fondas iš FIFPro pusės, kuris padeda atgauti pinigus. Tai užtrunka, bet tai yra reali galimybė“, – sakė A. Klimavičius.
Tamsūs debesys virš „Riterių“ klubo kaupėsi ir praėjusiais metais, bet tuomet finansinę pagalbos ranką ištiesė tiek LFF, tiek ir lygos prezidentas Gintaras Staniulis. Per 2025 metus ilgamečiam „Riterių“ vadovui Janui Nevoinai naujų savininkų surasti taip ir nepavyko, nors klubas turėjo atsidurti investuotojų iš Singapūro rankose.
Bėdų kamuojami „Riteriai“ išsilaikė aukščiausiame šalies divizione ir 2026 metus pasitiko su viltimis, kad klubas bus parduotas. Šių metų pradžioje J. Nevoina pranešė apie naująjį investuotoją iš Nyderlandų, pasiruošusį perimti komandą ir suburti daugiau nei milijoną eurų siekiantį biudžetą. Vis dėlto situacija klube strigti pradėjo pačioje 2026 m. sezono pradžioje – olandas Clancy Osei Konadu neatliko mokėjimų, klubas liko J. Nevoinos rankose, o žaidėjai taip ir nesulaukė atlyginimų. Nors vėliau teisiškai klubas atiteko C. Konadu, tačiau finansinės skolos tik augo.
LFF galiausiai įspėjo klubą ir davė terminą skoloms padengti, o jam pasibaigus „Riteriai“ ir buvo pašalinti iš čempionato. Ar galėjo licencijavimo metu numatyti tokią ateitį LFF atstovai?
„Reikia suprasti, kad licencijos davimas arba atėmimas gali iššaukti teisinius ginčus. Pamename „Marijampole City“ atvejį, kai buvo kreiptasi į Sporto arbitražo teismą (CAS). Tada jie apskundė pašalinimo iš Pirmos lygos nuosprendį. Reikia labai gerai pasverti teisinius dalykus. Galbūt mūsų licencijavimo reglamentavimai nėra dar tokie geri, kad mes automatiškai suprastume, matant, kiek raudonų vėliavėlių turi klubas, neįleisti jų į lygą. Čia tas populiarus atsakymas, kad kalčiausias licencijavimo komitetas. Galbūt yra tiesos tame, bet reikia pripažinti, kad tie teisiniai niuansai, kai nepriima pagal nuotaiką, gali skaudžiai vėliau atsiliepti. Turime Latvijos atvejį, kai buvo pašalintas vienas klubas, o po CAS sprendimo teko jį vėl priimti atgal“, – situaciją paaiškino A. Klimavičius.
Praeityje „Riteriai“ buvo įsitvirtinę tarp Lietuvos klubinio futbolo lyderių. Nuo 2015 iki 2019 metų „Riteriai“ nuolat užėmė prizines vietas šalies čempionate, žaidė LFF taurės finale, kovojo dėl LFF supertaurės ir 6 kartus varžėsi UEFA turnyrų atrankose. Nors pastaruoju metu klubo kreivė smuko žemyn, tačiau, anot A. Klimavičiaus, „Riterių“ praradimas yra „nuostolis Lietuvai“.
Taip pat skaitykite
„Tas klubas išugdė ne vieną futbolininką, tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Vilnius pats turi pakankamai daug futbolininkų, tas klubas būtų naudingas, tik ne tokio lygio, ne tokios vadybos, kokia buvo pastaruoju metu. Taip, tai yra praradimas, bet ateityje Vilniuje šitą vietą užims kiti klubai, nes miestas yra didelis.
Manau, kad buvo viena iš strateginių klaidų, kad nebuvo pasilikta Vilniaus rajone, čia ieškoma finansavimo, ką dabar sėkmingai įgyvendino „TransINVEST“ komanda. Vilniuje negavus finansavimo, o dabar klubinis ne tik futbolo, bet ir krepšinio čempionatas yra pririštas prie savivaldybių finansavimo, tad tikrai buvo sunku konkuruoti su kitomis komandomis. Kiekvienas pinigas futbole svarbus, o kai tavo vieta vis žemesnė, tuo sunkiau rasti finansavimą.
Mano nuomone, tai neturėtų būti rišamasi vien tik prie vieno klubo finansavimo. Kažkokia dalis gali būti skirta ir antram sostinės klubui. Manau, kad Vilnius pakankamai didelis, kad tilptų dvi ar trys komandos. Tačiau gyvenome tokioje aplinkoje, turime prie to prisitaikyti, bet manau, kad tas finansavimo modelis būtų taisytinas“, – savo įžvalgomis dalinosi A. Klimavičius.
LFF sprendimas šalinti „Riterių“ komandą buvo priimtas „TOPLYGOJE“ sužaidus 17 turų, o tai reiškia, kad sostinės klubo rezultatai bus anuliuojami. Teoriškai sprendimas galėjo būti priimtas ir vėliau. Pavyzdžiui, antradienį „Riteriai“ neatvyktų į rungtynes ir užsidirbtų techninį pralaimėjimą. Tokiu atveju klubo sąskaitoje būtų 18 rungtynių ir pašalinus „Riterius“ likusioms ekipoms iki sezono pabaigos būtų įskaitomos techninės pergalės. „Riterių“ rezultatai nebūtų anuliuojami, kaip ir individuali žaidėjų statistika.
Tačiau A. Klimavičius teigia, kad „Riteriams“ nuolaidų buvo padaryta ne tik šiame, bet ir praėjusiame sezone, tad toliau atidėlioti sprendimo jau nebuvo prasmės.
„Dėl rungtynių antradienį, manau, kad federacija aiškiai ištransliavo žinutę, kad iki birželio 15 dienos duotas terminas. Tas laikas pakankamai didelis buvo surasti finansavimą. Po 15 dienos dar kartą keisti sprendimą, nes ir taip nuolaidų buvo padaryta ne viena, po to gal dar kelių dienų paprašys. Manau, kad šioje vietoje buvo padaryta, kas turėjo būti padaryta“, – teigė A. Klimavičius.
Tiesa, LRT.lt žiniomis, teorinė tikimybė egzistuoja, kad „Riteriai“ dar galėtų teikti apeliaciją dėl tokio LFF sprendimo. Tačiau tokia teise klubas nepasinaudojo, kai anksčiau šį mėnesį iš II lygos A diviziono buvo pašalinta „Riterių B“ komanda.
Jei sekmadienį priimtas LFF sprendimas nebus išjudintas, tuomet keisis ir „TOPLYGOS“ turnyro lentelė. „Riteriai“ šį sezoną lygiąsias pasiekė prieš Vilniaus „Žalgirį“, „Šiaulius“ ir Kauno rajono „Hegelmann“ klubus. Būtent šie trys klubai pasigerintų savo situacijas turnyro lentelėje.
Po „Riterių“ pašalinimo ji atrodytų taip:
1. Telšių „Džiugas“ (27 tšk.)
2. Vilniaus rajono „TransINVEST“ (25 tšk.)
3. „Kauno Žalgiris“ (24 tšk.)
4. Vilniaus „Žalgiris“ (21 tšk.)
5. Marijampolės „Sūduva“ (20 tšk.)
6. Gargždų „Banga“(18 tšk.)
7. Kauno rajono „Hegelmann“ (17 tšk.)
8. „Panevėžys“ (15 tšk.)
9. „Šiauliai“ (13 tšk.)
