Praėjusį savaitgalį Vilniuje baigėsi Lietuvos plaukimo čempionatas, maloniai nustebinęs 5 šalies suaugusiųjų rekordais, tačiau pagailėjęs įspūdingų jaunimo amžiaus grupių rezultatų.
„Pats svarbiausias, sunkiausias darbas – prisitaikyti prie sportininko ir jo situacijos“, – čempionato metu atviravo Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Paulius Povilionis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Kotrynos Teterevkovos rezultatas rodo, kad Lietuvos plaukimo kartelė yra pakelta aukštai, o treneris tikisi dar geresnių pasiekimų tarptautinėje arenoje.
- Ryškėja nauja plaukikų karta, kurios potencialas apibūdinamas kaip „lubos tik dangus“, o tai rodo dideles ateities perspektyvas.
- Nepaisant Dano Rapšio nugaros traumos, treneris teigia, kad jo „saulelė tikrai nesileidžia“ ir planai nesikeičia, o sportininkas ruošiasi Europos čempionatui.
Po dar vieno įspūdingo starto baseine Kotryna Teterevkova dar kartą priminė, kad Lietuvos plaukimas šiandien gyvena aukštų standartų ritmu. Nors jos 2 min. ir 23 sek. rezultatas 200 metrų krūtine rungtyje vertinamas kaip „gražus plaukimas“, rinktinės trenerio akimis tai – tik kelio pradžia skambesnių pasiekimų link.
„Norisi, kad plauktų apie 2 min. 20 sek., jei norime ką nors parodyti tarptautinėje arenoje. Šiandien Lietuvos plaukime kartelė iš tiesų pakelta aukštai. Tai matyti ne tik iš lyderių rezultatų, bet apskritai iš spaudimo. Dabar kartelė labai aukštai užkelta“, – apie augančią konkurenciją kalbėjo treneris.
Net ir pereinamuoju olimpinio ciklo laikotarpiu atsipalaiduoti laiko beveik nėra – artėjantys čempionatai, normatyvai ir finansavimo klausimai verčia galvoti ne tik apie šiandieną, bet ir apie tai, kas laukia po metų ar dvejų.
Taip pat ryškėja nauja karta, kuri jau beldžiasi į aukščiausią Lietuvos lygį. Kai kurių jų potencialas apibūdinamas iškalbingai – „lubos tik dangus“.
Plačiau apie pasibaigusį Lietuvos plaukimo čempionatą, mūsiškių rezultatus ir ateities perspektyvas – LRT pokalbyje su treneriu P. Povilioniu.
Jis su LRT kalbėjo prieš paskutinę Lietuvos čempionato dieną, todėl pokalbyje nėra aptariamas Andriaus Šidlausko Lietuvos rekordas 50 metrų krūtine rungtyje bei K. Teterevkovos plaukimas dvigubai trumpesnėje distancijoje.
– Nuostabus K. Teterevkovos plaukimas 200 metrų krūtine rungtyje. Pačiam su Kotryna tikrai tenka praleisti nemažai laiko. Rezultatas galėjo būti ir dar geresnis, jei Kotryna priekyje būtų sulaukusi konkurencijos?
– Gražus plaukimas. Labai patiko išsidėstymas. Aišku, tarptautinėse varžybose norisi geresnio rezultato. Kotryna turbūt ant manęs supyks, bet jai vis tiek keliami dideli lūkesčiai (šypsosi). Norisi, kad plauktų apie 2 min. 20 sek., jei norime ką nors parodyti tarptautinėje arenoje. Bet kaip tarpinis rezultatas antrame pasiruošimo cikle, manau, labai turėtų tenkinti ir jos trenerį, ir ją pačią.
– Sutinkate, kad šis sezonas yra švelnesnis, ne toks rimtas? Šiemet neturime olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionato ilgajame baseine. Ar leidžiate šiek tiek atsipalaiduoti savo auklėtiniams?
– Atsipalaiduoti turbūt neleidžiame, nes būsimas Europos čempionatas yra ta vieta, kur mes galime konkuruoti dėl medalių. Medaliai mums duoda finansavimą, kuris bus reikalingas pasaulio čempionatui ir vykdant olimpinius normatyvus. Pirmieji olimpinio ciklo metai gali būti šiek tiek lengvesni, bet jau dabar reikia pradėti ruošti kūną kitam sezonui.
– Keli lyderiai į čempionatą neatvyko (Danas Rapšys ir Rūta Meilutytė). Kaip atrodė K. Teterevkovos, Smiltės Plytnykaitės, Kristupo Trepočkos ir kitų lyderių, kurie gerina rekordus, pasiruošimas?
– Negaliu kalbėti apie sportininkų, kurių netreniruoju, pasiruošimą, nes mūsų treniruočių programos šiek tiek išsiskyrė. Su Ieva Jurkūnaite, K. Trepočka, Tajumi Juška buvome kalnuose. Kai Lietuvos čempionatas yra tokio konkurencingo lygio, čia yra vienos mūsų pagrindinių varžybų.
– Kodėl priimti tokie sprendimai, kad K. Teterevkova ir S. Plytnykaitė nevažiuoja į aukštikalnių stovyklas? Ar tai yra iš praeities išmoktos pamokos?
– Plaukimas krūtine yra specifinio pobūdžio. Reikia aštrumo, staigumo. Kalnuose tai dažnai prarandama. Taip pat reikia daugiau laiko grįžti ir aklimatizuotis. Todėl ir Andrių Šidlauską grąžinome savaitę prieš. Tiek Kotryna, tiek Smiltė yra buvusios kalnuose ir negavo tokio efekto, kokio norėjo, atvažiavusios tiesiai į varžybas. Manau, krūtine plaukikams geriausi yra rugsėjo, spalio mėnesiai, sezono pradžioje, kad jie padarytų gerą bazę ir po to galėtų plaukti. Labai sunku pagauti formą ir staigumą tiesiai atvažiavus iš kalnų.
– Šiame čempionate krito penki Lietuvos rekordai, tačiau mažiau rekordų matyti amžiaus grupėse. Kodėl taip yra?
– Rezultatai kol kas labai stiprūs. Ypač tokie kaip T. Juškos, Manto Kaušpėdo. Dabar kartelė (jaunimo amžiaus grupių rekordų lentelėje) labai aukštai užkelta.
– M. Kaušpėdas gerino sau pačiam priklausiusį 50 m nugara Lietuvos rekordą. Šiandien jis turėjo šansą pagerinti rekordą, priklausantį D. Rapšiui. Kiek dar trūksta Mantui?
– Nedaug trūksta. Turbūt reikia pakeisti vieną kitą mini detalę.
– Kokios tos detalės?
– Norėčiau sakyti – startas, posūkis, išėjimas, bet, kaip visi matėte, jo išėjimas yra vienas geriausių, jeigu ne Lietuvoje, tai tarptautiniame baseine. Manau, pačiame plaukime gali būti pagerintos tam tikros technikos detalės ir taktika.
– Kaip JAV sekasi Džiugui Miškiniui?
– Kiek teko dabar bendrauti, Džiugas ruošiasi, stengiasi taip pat vykdyti normatyvus. Dar liko apie tris savaites. Jo normatyvas lygiai toks pat kaip geriausias jo rezultatas. Tikimės, kad jis pagerins rezultatą ir pranoks normatyvą.
– Kiek jūsų komandoje džiugina Ievos (Visockaitė, Jurkūnaitė ir Nainytė)? Kada estafetė 4 x 200 m laisvuoju stiliumi pasieks elitinį lygį?
– Mano, kaip trenerio, pagrindinis tikslas – kad olimpinėse žaidynėse turėtume ne tik vyrų, bet ir merginų estafetę. Mes tam ruošėmės jau Europos jaunimo čempionate, taip pat plauksime Europos čempionate. Tikiuosi, viskas pavyks ir pasaulio čempionate, kur mes, parodydami tam tikrą rezultatą, pateksime į olimpines žaidynes. Labai to tikiuosi.
– I. Jurkūnaitė jau gerina suaugusiųjų rekordus. Kokio talento yra ši mergina?
– Labai talentinga, darbšti. Išduosiu tokią paslaptį – kalnuose Jurkūnaitė plaukė su mūsų vyrukais. Ievos (Visockaitė ir Nainytė) konkuravo tarpusavyje, o Jurkūnaitė plaukė su vyrais. Ji labai pakanti krūviui, skausmui. Jeigu neturi traumų ar ligų, lubos – tik dangus.
– I. Jurkūnaitė debiutuos suaugusiųjų Europos čempionate. Kaip nuteikti sportininkę tam debiutui? Kokie lūkesčiai bus keliami?
– Kadangi to čempionato normatyvas yra lygus trijų paskutinių čempionatų 12-os vietos rezultatui, o į pusfinalį patenka 16 sportininkių, tikiu, kad šį etapą Ieva tikrai pasieks. Kalbant apie pasiruošimą, pradėsime nuo estafetės, tad jai nereikės plaukti vienai. Manau, viena kitą padrąsins ir bus žymiai lengvesnė pradžia plaukiant estafetėje.
– Europos čempionatas, be abejo, nėra atsiejamas nuo D. Rapšio, kurio nėra šiame Lietuvos čempionate. Jis negali dalyvauti dėl nugaros traumos. Kiek ši trauma keičia jūsų planus?
– Mūsų planų niekas nekeičia, tik tiek, kad nežinome, kurioje vietoje esame. Čia buvo antrojo ciklo pabaiga, norėjosi pasižiūrėti, ar jis gali plaukti labai greitai. Tikrai žinau, kad jis gali plaukti greitai, bet ar gali plaukti labai greitai – nežinau. Ta trauma nėra labai baisi. Pradėsime naują ciklą. Kadangi buvome kalnuose, Danas turės tam tikrą bazę, pailsės ir galės labai ramiai pradėti ruoštis Europos čempionatui.
– A. Šidlauskas 100 m distaciją krūtine įveikė per kiek daugiau nei minutę. Turbūt Andriui buvo keltas aukštesnis tikslas?
– Taip, buvo keltas aukštesnis tikslas. Manau, šiek tiek neapsiskaičiavome su krūvio numetimu, valdymu. Pusę valandos iki starto, darydamas apšilimą, jis atrodė tikrai nuostabiai. Jis, kaip aukšto lygio sportininkas, sau kelia aukštus lūkesčius ir kaip kiti Lietuvos plaukikai nori parodyti, kad yra geriausias. Tas rezultatas netenkina, nes šį sezoną plaukė tris kartus lygiai taip pat, tik be pasiruošimo. Reikės pasižiūrėti, padaryti išvadas. Kalbėjome apie kalnus dėl Smiltės ir Kotrynos, tai reikės pasižiūrėti, ar tinkamu laiku iš kalnų parsivežėme A. Šidlauską.
– Kaip atrodo vyriausiojo rinktinės trenerio darbas, siekiant sudėlioti kiekvienam plaukikui taip, kad viskas galiausiai pavyktų? Kiek „meno“ reikia?
– Reikia ir meno, ir kantrybės. Reikia mokėti skaityti patį sportininką. Atrodo, labai lengva mokėti tik fiziologiją, sporto salės ir plaukimo ypatumus. Pats svarbiausias, sunkiausias darbas – prisitaikyti prie sportininko ir jo situacijos. Vieną dieną jis jaučia vandenį gerai, kitą dieną – nejaučia. Treneris turi padėti jam pajausti vandenį.
Jei sportininkas jaučia, kad gali pasiekti pasaulio rekordą, reikia jį šiek tiek nuleisti ant žemės. Kiekvieną dieną, kiekvieną minutę turi dirbti. Po vakarykščių rezultatų jau kalbėjome su amerikiečiais – ir su Tomu Navikoniu, ir su Tomu Lukminu. Jie stebi rezultatus, kaip jų kolegos plaukia. Jiems iš karto įdomu, kaip darome. Reikia mokėti bendrauti, atskleisti sportininką, išklausyti, jam duoti tinkamus patarimus.
Tekstą parengė Titas Teiten.
