Seimas po pateikimo pritarė mano teiktoms alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įpareigoti degalines, turinčias daugiau kaip tris kuro kolonėles, įrengti bent vieną greitojo krovimo stotelę elektromobiliams. Reikalavimas nebūtų taikomas degalinėms, jeigu stotelės įrengimo kaštai viršytų 1 procentą praėjusiais metais degalinės turėtų pajamų, tokiu būdu apsaugant mažąsias degalines nuo per didelių išlaidų.
Pasaulyje turime besitęsiančią naftos krizę, o keli paskutiniai mėnesiai aiškiai parodė, kaip tiesiogiai ir greitai naftos kaina reaguoja į politinius ar karinius neramumus. Konfliktas, kuris turėjo būti trumpalaikis ir nesukelti ilgai trunkančių pasekmių grasina tapti rimta krize skirtinguose pramonės sektoriuose. Esu įsitikinęs, kad kuro kainų šuolis degalinėse gerokai labiau skatina dalį vairuotojų apsvarstyti elektromobilio įsigijimo galimybę nei visos kitos žaliojo kurso priemonės.
Europos Komisijos pateikiami duomenys rodo, kad elektromobilių infrastruktūros trūkumas lemia, kad jie nėra patogūs kelionėms tarp šalių, atstumai tarp krovimo taškų per dideli, kad keliauti būtų galima be papildomo planavimo ar streso. Net jeigu nekalbame apie tolimas keliones, krovimo stotelių infrastruktūra neatrodo pakankama. Lietuva sąlyginai maža, tačiau net ir pas mus elektromobilis ne visiems atrodo patrauklus, nes gali būti sudėtinga patogiai ir greitai surasti krovimo stotelę. Šios problemos nebeliktų, jeigu prie esamo degalinių tinklo natūraliai atsirastų įkrovimo galimybė.
Dabar gi įkrovimo stotelės atsiradusios bet kur – gali tekti ir keletą kilometrų nusukti nuo planuoto maršruto, papildomai užsukti į artimiausią miestą ar iš anksto kelionę planuoti ne pagal patogumą, o pagal įkrovimą. Europos Komisija siekia, kad prie europiniam tinklui priklausančių magistralinių kelių atsirastų patogi įkrovimo galimybė, tai leistų tikėtis elektromobilių įsigijimo proveržio ne tik Lietuvoje, tačiau visur Europoje.
Jau egzistuojančios degalinės atrodo logiškiausias ir paprasčiausias pasirinkimas. Girdžiu verslo nerimą, kad visi kaštai bus perkeliami ant jų, o galiausiai ir ant vartotojų pečių, tačiau man atrodo, kad toks sprendimas atsipirktų. Pasaulis keičiasi ir tos kaitos ignoruoti nėra reikalo – jaunajai kartai rūpi planetos švara, jie dažniau svarsto ar renkasi elektromobilį kaip pagrindinę susisiekimo priemonę. Degalinėms tai ne tik kaštai įrengiant krovimo stoteles, tai ir galimybė užsitikrinti keliautojų srautą, tai reiškia papildomas pajamas už degalinėse įsigyjamas prekes, kurios, turime pripažinti, sudaro nemenką apyvartos dalį.
Patogu ir verslui ir vartotojui – kai reikia rinktis tarp automobilio krovimo laukuose, vidury niekur ir galimybės tuo laiku patogiai atsigerti kavos ar suvalgyti sumuštinį pasirinkimas, manau, aiškus ir naudingas visiems.
Pasaulyje gaminant vis daugiau elektromobilių jų pardavimo kaina artėja prie iškastiniu kuru varomų transporto priemonių ir ši tendencija tik stiprės. Kinija jau dabar lyderiauja rinkoje stumdama Europos gamintojus, o tai – visai bendrijai itin žalinga tendencija. Elektromobilių įkrovimo tinklo plėtra ir prieinamumas gali ir turi tapti papildomu impulsu automobilių gamintojams investuoti į šių priemonių tobulinimą ir gamybą bei paskatinti vairuotojus rinktis ne šiaip elektromobilius, o elektromobilius, pagamintus Europoje.
Technologijoms tobulėjant, didėja ir atstumai, kuriuos elektromobiliai gali įveikti su vienu krovimu. Labai svarbu, kad infrastruktūros trūkumas netaptų lemiamu veiksniu, kuris sutrukdytų žmonėms įsigyti patogų, pigų ir ekologišką automobilį. Technologiniams pokyčiams svarbu ruoštis. Žmonių mąstymas keičiasi lėtai, tačiau jam įvykus procesas įgauna pagreitį. Esu tikras, kad būtent taip bus ir su elektromobiliais – nuosekliai didėjantis jų skaičius galop vyks kokybiniu šuoliu, kai didžioji dalis persės prie elektra varomų automobilių vairo dėl planetos ir savo kišenės gerovės.
Pritarus mano pateiktam pasiūlymui reglamentavimas įsigaliotų nuo 2028 metų sausio 1 dienos, laiko pasiruošti pokyčiams tikrai yra. Degalinėse, turinčiose daugiau kaip 3 kuro kolonėles atsirastų bent viena elektros įkrovimo stotelė, kurios galia ne mažesnė nei 50 kW. Man svarbu akcentuoti, kad įstatyme numatytos išlygos, kurios apsaugo mažas pajamas turinčias degalines nuo nepakeliamų kaštų, taip pat būtina svarstyti atvejus, kai nėra galimybių įvesti reikiamą galią konkrečioje degalinėje ir t.t. Jeigu įrengti elektromobilio krovimo stotelę kainuos daugiau kaip 1 procentą konkrečios degalinės gaunamų metinių pajamų, toks reikalavimas nebūtų taikomas. Tikslas yra didesnis patogumas vartotojui, ne nepakeliamas spaudimas verslui.
Dialogui visuomet esu pasiruošęs ir atviras, tad tiek verslą, tiek vairuotojus kviečiu kalbėtis ir ieškoti visiems patogiausių sprendimų.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
