Ne tik Lenkijos opozicinių nacionalistinių partijų lyderiai, bet ir valdančiosios Piliečių platformos partijos (PO) atstovai neigiamai sureagavo į Ukrainos prezidento žodžius, kad niekas nenurodinės, „kokius didvyrius turime garbinti“, ir į pranešimą apie Nacionalinio didvyrių panteono Kyjive steigimą. Ukrainos politikai šį pranešimą įvertino teigiamai, nes apie tokio panteono būtinybę dar prieš keliolika metų buvo užsiminęs prezidentas Viktoras Juščenka, inicijavęs Nacionalinio Holodomoro genocido muziejaus statybą.
V. Zelenskis apie tai pranešė svarbiame renginyje ir ypatingoje vietoje. Praėjusį sekmadienį, šaliai minint Konstitucijos dieną, prezidentas svečius sukvietė į seniausią krašto šventovę – Kyjivo Pečerų lauros vienuolyną, kurį prieš dvi savaites atakavo Rusijos dronai. V. Zelenskis atidengė biustą karvedžiui Ivanui Mazepai, apdovanojo fronto karius medaliais ir pranešė pateikęs parlamentui įstatymo projektą dėl panteono įkūrimo. Panteone bus perlaidojami arba simboliniai antkapiai įrengti žymiems ukrainiečiams, gyvenusiems įvairiais laikmečiais, net prieš tūkstantį metų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paskelbė apie panteono įkūrimą, kuriame bus perlaidojami žymūs ukrainiečiai, įskaitant UPA vadus, kas sukėlė didelį pasipiktinimą Lenkijoje dėl UPA vaidmens Voluinės žudynėse.
- Lenkija ir Ukraina skirtingai vertina UPA – lenkams tai asocijuojasi su istorija ir genocidu, o ukrainiečiams – su dekolonizacija ir tautinės tapatybės atgavimu, kas apsunkina dialogą.
- Karo metu Ukraina tapo „kietu žaidėju“, o Lenkija raginama keisti požiūrį į Kyjivą, pereinant prie „B2B“ santykių, kuriuose parama būtų teikiama mainais už išsireikalautus interesus ir atsakomybę už praeities įvykius.
Žinia, kad panteone planuojama perlaidoti ir iš užsienio parvežtus Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vadų palaikus, sukėlė didelį pasipiktinimą Lenkijoje. Mat Varšuva UPA vadus laiko atsakingais už lenkų civilių žudymą 1943 metais Voluinėje, ką įstatymiškai įvardijo kaip genocidą. Civilius ukrainiečius Voluinėje žudė ir lenkų partizanai, tačiau UPA susidorojimo aukų buvo 3–4 kartus daugiau ir jų galėjo būti net iki šimto tūkstančių, įskaitant vaikus ir moteris.
Šio Kyjivo sprendimo kritikai galimai įtakos turėjo nenuslopęs skandalas dėl Baltojo erelio ordino atėmimo iš Ukrainos prezidento. Pranešimas dėl panteono steigimo Varšuvoje buvo įvertintas kaip V. Zelenskio noras tęsti konfliktą, todėl pasigirdo karštakošiškų raginimų nutraukti paramą Ukrainai, reikalauti grąžinti suteiktas lėšas ir net blokuoti jos priėmimą į ES. Tačiau Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė ir analitinių straipsnių, ieškančių gilesnių konflikto priežasčių bei siūlančių sprendimus.
Internetiniame žurnale „Krytyka Polityczna“ daug metų Lenkijoje gyvenanti ukrainietė politologijos dėstytoja ir rašytoja Oleksandra Iwaniuk parašė, kad susikalbėjimą trukdo skirtingas požiūris į konfliktą. Straipsnyje „Kodėl Lenkija ir Ukraina nesugeba diskutuoti apie Voluinę“ autorė teigia, kad lenkams diskusija apie UPA asocijuojasi su istorija, o ukrainiečiams – su dekolonizacija ir tautinės tapatybės atgavimu. Sovietmečiu ištisus dešimtmečius „Maskva grūdo ukrainiečiams į galvą imperinį savo tvirtinimą: banderovcai yra blogiausi iš blogiausių – išdavikai ir kolaborantai“. Iš tikrųjų UPA partizanai dar kelis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo kovojo su sovietais, ir jų „indėlio pervertinimas iš dalies yra rusiško pasakojimo atmetimas, dekolonizacijos procesas“.
Tiek Varšuva, tiek Kyjivas dabartinį konfliktą vertina skirtingu kampu: vieniems UPA simbolizuoja tautiečių žudynes, o kitiems – kovą už nepriklausomybę. Susikalbėjimą sunkina ir tai, kad abi tautos savo tapatybę grindžia „aukos“ vaidmeniu. Ukrainiečiai buvo tapę Lenkijos kolonializmo ir nacionalizmo aukomis, o lenkai – Voluinės žudynių aukomis. Todėl vieni nemato nieko blogo tame, kad išpylė kariaujančios šalies ūkininkų grūdus pasienyje, o kiti nereaguoja į raginimus neaukštinti UPA. Konfliktą lėmė ir vidaus politika abiejose šalyse, nes susipriešinimas pakėlė tiek Lenkijos, tiek Ukrainos prezidentų populiarumą. Iš tikrųjų V. Zelenskis, kuris dėl galutinio sprendimo fronto brigadai suteikti UPA vardą „laukė ketverius metus ir galėjo dar palūkėti“, o K. Nawrockis „neprivalėjo incidento privesti iki absurdo ir atimti ordino“, tačiau abu „nusprendė žaisti iki galo“.
Dvidešimt metų Lenkijoje gyvenantis Ukrainos politologas Mikolajus Susujevas Varšuvos žurnale „Kultura Liberalna“ paskelbė straipsnį „Karas sukūrė naują Ukrainą. Lenkija vis dar žiūri į senąją“. Analitiko teigimu, „kaip tik šiuo metu formuojasi istorinis valstybės susikūrimo mitas“, todėl balinama ir UPA istorija. Dėl karo neturėdami laiko ramiai išdiskutuoti praeities ukrainiečiai esą ne tik ignoruoja tamsius istorijos puslapius, bet ir „kitokią nuomonę vertina kaip rusišką propagandą“, o tai „nedaug ką turi bendro su brandžia diskusija ir savikritika“.
Lenkijos tarptautinių santykių instituto analitikas Kuba Benedyczkas straipsnyje „Ukraina nebėra išsiuvinėtas meškiukas. Pereikime prie santykių B2B“ ragino Varšuvą keisti požiūrį į Kyjivą ir kartu palankiai įvertino prezidento K. Nawrockio primintas UPA žudynes. Žurnale „Kultura Liberalna“ analitikas teigia, kad karas labai pakeitė Ukrainą, todėl privalo keistis ir Lenkijos santykiai su ja. Jis priminė V. Zelenskio žodžius, jog „Ukrainos armija yra antra NATO armija“, ir kad dėl sukauptos patirties fronte Kyjivas tapo „kietu žaidėju“. Ukraina ėmė siūlyti pagalbą kovoje su Iranu net JAV, o V. Zelenskis grasino tiek Vengrijos premjerui V. Orbanui, tiek Baltarusijos vadovui bei reikalavo iš amerikiečių ir europiečių: „Duokite, nes nustosime jus ginti nuo rusų.“
Taip pat Ukraina „iki pat dabar neprisiėmė jokios atsakomybės už tragišką įvykį Pševoduve, kai ukrainiečių raketa užmušė du Lenkijos piliečius“, o nesutarimus su Lenkija siekia spręsti per tarptautines organizacijas, taikydama Varšuvai „konfrontacinę, kartais demonstratyviai abejingą diplomatiją“. Kyjivo „karinė sėkmė bei nepriklausomybė buvo pasiektos remiant Vakarams, taip pat ir Lenkijai“, todėl, Kyjivui demonstruojant „visiškai kitą strategiją“, savo elgesį privalo keisti ir Varšuva. Analitikas priminė, jog Ukrainos vežėjai bei žemdirbiai yra Lenkijos verslininkų konkurentai, todėl Varšuva privalo labiau ginti savuosius, turėdama omenyje Ukrainos vykdomą „jėgos diplomatiją, veiksmus apeinant mus“. Lenkijos parama Ukrainai „neturi būti suteikiama veltui“, o mainais į „išsireikalautus interesus“. K. Benedyczako nuomone, prezidentas K. Nawrockis „teisingai iškėlė nacionalizmo bei UPA klausimą, nes verčia ukrainiečius duoti atsakymą“, o „siekiant integracijos į ES neigti savus nusikaltimus yra nepriimtina“. Be to, „Ukraina nebėra išsiuvinėtas meškiukas, ir bendradarbiavimas su ja, tuo labiau paramos suteikimas, turi būti lemiamas reikalavimų“.
