Šiaurės Korėja stiprins savo branduolines pajėgas „tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai“ ir plės savo karinės žvalgybos agentūros, orientuotos į Pietų Korėją, vaidmenį, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Pchenjanui taikomos plataus masto sankcijos dėl jo branduolinės programos, o abi Korėjos techniškai tebekariauja, nes 1950–1953 metų konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Šiaurės Korėja ne kartą atmetė Pietų Korėjos prezidento Lee Jae-myungo taikius siūlymus, pavadindama Pietų Korėją savo „priešiškiausia“ šalimi ir pasiskelbdama „negrįžtama“ branduoline valstybe.
Šie klausimai buvo aptarti per išplėstinį valdančiosios partijos centrinės karinės komisijos posėdį ketvirtadienį, pranešė oficialioji Pchenjano naujienų agentūra KCNA.
Posėdyje buvo nuspręsta imtis priemonių, tokių kaip „branduolinių pajėgų stiprinimas tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai“, teigiama pranešime.
Taip pat buvo paraginta plačiai išplėsti Bendrosios žvalgybos ir informacijos valdybos – Pchenjano karinės žvalgybos agentūros, kuriai pavestos operacijos, susijusios su Pietų Korėja, – funkcijas ir misijas.
Šis padalinys „atlieka pagrindinį vaidmenį kontroliuojant potencialių priešų grėsmes ir renkant svarbią informaciją“, nurodė KCNA.
Posėdyje buvo aptarti būdai, kaip „iš esmės“ pagerinti šio padalinio „karinės žvalgybos ir informacijos rinkimo pajėgumus“, priduriama pranešime.
Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto vyresnysis tyrėjas Hong Minas teigė, kad naujausias Šiaurės Korėjos žingsnis atspindi Pchenjano perėjimą prie požiūrio, jog abi Korėjos yra „dvi priešiškos valstybės“, galbūt pakeičiant ankstesnę paliaubomis pagrįstą sistemą.
„Karinė žvalgyba įgauna kitokią prasmę taikant valstybės ir valstybės požiūrį, nes žvalgybinė veikla, nukreipta prieš kitą suverenią valstybę, gali turėti diplomatinių pasekmių“, – sakė jis agentūrai AFP.
Šnipinėjimo operacijos
Ekspertai teigia, kad Šiaurės Korėja greičiausiai siekia įsigyti karinių technologijų, įskaitant stebėjimo palydovus, mainais už karius, kuriuos ji išsiuntė padėti Rusijai kare prieš Ukrainą.
2023 metais šalis sėkmingai iškėlė į orbitą karinį šnipinėjimo palydovą ir pareiškė, kad jis fotografuoja svarbius JAV ir Pietų Korėjos karinius objektus.
Pietų Korėjos susivienijimo ministerija agentūrai AFP nurodė, kad „atidžiai stebi“ visus pokyčius, susijusius su pranešimais apie Šiaurės Korėjos padalinio plėtrą.
Nuo Korėjos karo pabaigos 1953 metais Šiaurės Korėja vykdė šnipinėjimo operacijas – nuo informacijos rinkimo iki nužudymų, įskaitant 1997 metais įvykdytą perbėgėlio Lee Han-youngo nužudymą.
Vienas žinomiausių Šiaurės Korėjos šnipų buvo Jeong Su-ilas, kuris 1984 metais atvyko į Pietų Korėją apsimesdamas filipiniečių ir libaniečių kilmės akademiku.
Kai jo priedanga buvo atskleista, jis atliko laisvės atėmimo bausmę Pietų Korėjoje, o vėliau tapo istoriku, besispecializuojančiu Šilko kelio ir Vakarų Azijos istorijos srityse.
