Lietuva ir „NATO 3.0“: su Trumpu siejama JAV idėjų kalvė nupiešė šviesią ateitį?

JAV paskelbus apie savo pajėgų Europoje peržiūrą, Donaldo Trumpo administracijos idėjų kalve vadinamas analitinis centras „The Heritage Foundation“ išleido studiją, kurioje pateikia, kaip turėtų atrodyti „NATO 3.0“ konceptas. Jame – įkvepiančios žinios Lietuvai ir kitoms Rytų flango valstybėms – nuo nuolatinio sąjungininkų karių buvimo iki branduolinio ginklo.  

Praėjusią savaitę vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje JAV karo sekretorius Pete`as Hegsethas be užuolankų rėžė, kad Vašingtonas siekia „NATO 3.0“, t. y. kad Aljansas nebūtų tik „popierinis tigras“, kaip esą buvo pastaruosius dešimtmečius po Šaltojo karo. Įgyvendinant šį tikslą, Gynybos departamentas per šešis mėnesius turėtų atlikti peržiūrą, kurios metu bus išnagrinėta JAV pajėgų dislokacija ir bazės Europoje.

Tai peržiūra, kurios kai kurios šalys neišlaikys, o kitos išlaikys puikiai.

P. Hegsethas

„Ši peržiūra bus nestandartinė. Mūsų Nacionalinėje gynybos strategijoje aiškiai nurodyta, kad skatinsime ir sudarysime sąlygas mūsų sąjungininkams imtis veiksmų ir atlikti savo darbų dalį. Taigi mes atidžiai stebėsime tuos sąjungininkus, kurie to nedaro ir kurie sako „ne“, „galbūt“ arba „palaukime ir pažiūrėkime“, – pagrasino JAV karo sekretorius. – Tai peržiūra, kurios kai kurios šalys neišlaikys, o kitos išlaikys puikiai.“

Pete`as Hegsethas | AP nuotr.

Apie tai, kad D. Trumpo administracija planuoja mažinti pajėgumus Europoje, kalbama jau daugiau nei metus. JAV prezidentas neslėpė, kad nusivylė europiečių nenoru prisijungti prie laisvos laivybos užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje, ir paskelbė, kad bus išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos. Gegužės pabaigoje pranešta, kad Vašingtonas ateityje „skirs gerokai mažiau pagrindinių karinių pajėgumų“ NATO pajėgų modeliui (Force Model), pagal kurį kiekviena Aljanso narė nurodo nacionalines pajėgas, kurios taikos, krizės ir karo metu yra perduodamos NATO vyriausiojo vado Europoje (SACEUR) žiniai. Tai iš dalies praėjusią savaitę patvirtino ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte`ė.

Santykis su JAV administracija

Lietuvoje netyla klausimai dėl JAV rotacinių pajėgų buvimo. Birželio pradžioje išaiškėjo, kad, pasibaigus rotacijai, per tūkstantį amerikiečių karių su technika pradėjo pasitraukimą iš Lietuvos. Juos turėtų pakeisti nauja grupė karių, tačiau kada tai įvyks ir kiek jų bus, dar nėra aišku.

Robertas Kaunas | V. Raupelio / LRT nuotr.

Vis dėlto krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas LRT Briuselyje teigė: „Rotacija šį kartą yra truputėlį išskirtinė, nes Europoje vyksta pokyčiai. Tačiau aš esu visiškai ramus, kad rotacija bus sėkminga.“

Gali būti, kad ministras teisus ir net daugiau. Žinoma, su sąlyga, kad D. Trumpo administracija įsiklausys į dviejų autoritetingų ekspertų iš analitinio centro „The Heritage Foundation“ ataskaitą.

Donaldas Trumpas | AP nuotr.

Pats centras nėra eilinis. „The Heritage Foundation“ vadinamas D. Trumpo administracijos idėjų varikliu ir kadrų kalve. Labiausiai linksniuotas „The Heritage Foundation“ projektas pastaruoju metu buvo „Project 2025“. Tai daugiau nei 900 puslapių dokumentas, skirtas radikaliai JAV federalinės valdžios pertvarkai, o didelė dalis pirmųjų D. Trumpo vykdomųjų potvarkių tiesiogiai sutapo su „Project 2025“ gairėmis.

JAV vaidmuo NATO turi pasikeisti, kad atitiktų JAV strateginius poreikius Azijoje.

Praėjusią savaitę, likus kelioms dienoms iki P. Hegsetho pareiškimo Briuselyje, centro vyresnysis NATO politikos patarėjas Wilsonas Beaveris ir nacionalinio saugumo vadovas Robertas Petersas publikavo savo studiją „NATO 3.0“ ir JAV saugumo strategija Europoje“.

JAV kariai Lietuvoje | M. Kulbio / AP nuotr.

Joje išdėstoma „NATO 3.0“ koncepcija, kuri iš dalies atkartoja ir P. Hegsetho mintis, pavyzdžiui, kad Europos šalys turėtų imtis iniciatyvos siekdamos atgrasyti Rusiją ir kad „JAV vaidmuo NATO turi pasikeisti, jog atitiktų JAV strateginius poreikius Azijoje“. Kartu pabrėžiama, kad tolesnis JAV dalyvavimas NATO atitinka Vašingtono nacionalinius interesus.

Papildomai 40 tūkst. karių Baltijos šalims

Studijos autoriai taip pat sako, kad JAV turėtų sumažinti savo antžeminius pajėgumus ir imtis karinių bazių pertvarkymo bei uždarymo Europoje. Konkrečiai: „Jungtinės Valstijos turėtų išvesti Ispanijos Rotos karinėje bazėje dislokuotus eskadrinius minininkus ir juos nuolat dislokuoti Ramiajame vandenyne, kur jie galėtų veiksmingiau atgrasyti grėsmes.“ Beje, būtent Ispanija griežčiausiai kritikavo JAV ir Izraelio atakas prieš Iraną bei neleido naudoti šioms operacijoms savo teritorijos.

Trys nuolat dislokuotos brigados kartu su Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis sudarys nuolatinio daugianacionalinio korpuso, dislokuoto Baltijos valstybių gynybai, pagrindą, kurį sustiprins JAV Antrojo kavalerijos pulko ir šiaurės rytų Lenkijoje dislokuotų Lenkijos dalinių buvimas bei integruotas planavimas.

Kartu „The Heritage Foundation“ ekspertai rekomenduoja išlaikyti svarbiausius JAV logistikos centrus Europoje: Ramšteino oro bazę Vokietijoje, JAV karinio jūrų laivyno paramos bazę Neapolyje, Italijoje, ir Lajes Field oro bazę Portugalijoje. Taip pat Jungtinės Valstijos turėtų ir toliau teikti žvalgybos ir stebėjimo paslaugas NATO, didinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ginkluotės gamyboje ir t. t.

NATO kariai Lietuvoje | AP nuotr.

Be to, tyrimo autoriai sako, kad NATO savo planuose turėtų pagrindinį dėmesį skirti atgrasymo priemonėms Baltijos šalyse ir nuolat dislokuoti karius Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje. Pasak jų, Baltijos šalyse turėtų atsirasti papildomai 40 tūkst. NATO karių.

JAV turėtų apsvarstyti galimybę dislokuoti dar 100–150 nestrateginių branduolinių ginklų Europos karo veiksmų zonoje, iš anksto dislokuojant juos bazėse, galbūt Lenkijoje ir Suomijoje.

„Naujoji Vokietijos nuolatinė bazė Lietuvoje yra puiki pradžia ir pavyzdys, kaip galima prisidėti prie Estijos ir Latvijos saugumo. Kitos NATO narės, ypač didelės ir turtingos Vakarų Europos šalys, turėtų apsvarstyti šią galimybę. (...) Trys nuolat dislokuotos brigados kartu su Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis sudarys nuolatinio daugianacionalinio korpuso, dislokuoto Baltijos valstybių gynybai, pagrindą, kurį sustiprins JAV Antrojo kavalerijos pulko (siūlo jį perdislokuoti iš Vokietijos į Lenkiją – red. past.) ir šiaurės rytų Lenkijoje dislokuotų Lenkijos dalinių buvimas bei integruotas planavimas“, – teigiama ataskaitoje.

Vokietijos brigados kariai Lietuvoje | I. Budzeikaitės / Lietuvos kariuomenės nuotr.

Kartu joje priduriama, kad Šiaurės Europos NATO narės turėtų iš anksto sustiprinti logistikos ryšį su Baltijos valstybėmis.

Dar daugiau, „The Heritage Foundation“ ekspertai siūlo nepamiršti ir branduolinio atgrasymo, nes Rusija turi maždaug 2 tūkst. nestrateginių branduolinių ginklų, o Europoje iš anksto dislokuota tik maždaug 150 tokių JAV pajėgumų: „Todėl JAV turėtų apsvarstyti galimybę dislokuoti dar 100–150 nestrateginių branduolinių ginklų Europos karo veiksmų zonoje, iš anksto dislokuojant juos bazėse, galbūt Lenkijoje ir Suomijoje, ir taip siekiant užtikrinti patikimą atgrasymo poziciją ir operatyvinį aktualumą.“

Beje, apie tokias Vašingtono kalbas su sąjungininkais pranešta prieš keletą savaičių.

„Šios „NATO 3.0“ vizijos sėkmė yra itin svarbi siekiant užtikrinti, kad šis didis transatlantinis aljansas išliktų ir teiktų abipusę naudą tiek amerikiečiams, tiek europiečiams“, – W. Beaveris ir R. Petersas apibendrino savo strategiją.