Per kelis karo mėnesius ir vėliau – Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubų metu – įsivyravus baimės atmosferai tapo vis sunkiau išgirsti paprastų Irano gyventojų balsą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Drąsiausieji ir toliau bendrauja su užsienio žiniasklaidos atstovais, įskaitant „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) žurnalistus, tačiau beveik visada prašo užtikrinti anonimiškumą. Buvo pasisakiusiųjų ir apie Vašingtono ir Teherano susitarimą pratęsti paliaubas.
Tačiau daugeliu atvejų net tie šaltiniai, kurie anksčiau buvo pasirengę liudyti apie šalyje vykstančius įvykius, dabar nutilo.
„Bendradarbiavimas su priešu“
Kai kurie pašnekovai pasakojo, kad saugumo pareigūnai juos įspėjo nekalbėti, ypač su JAV Vyriausybės finansuojamomis persų kalba rašančiomis žiniasklaidos priemonėmis, pavyzdžiui, RFE / RL „Radio Farda“, nes tęsiantis represijoms vis daugiau asmenų apkaltinama šnipinėjimu ir „bendradarbiavimu su priešu“.
Pastarosiomis savaitėmis kalbinti Irano gyventojai ne kartą minėjo biją būti sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat pabrėžė, kad bendraujant su „Radio Farda“ šių pasekmių tikimybė didelė.
„Kalbėjausi su keliais artimais draugais, kurie manimi pasitiki, tačiau jie atsisakė atsiųsti bet kokį įrašytą pranešimą, net ir pakeistu vardu bei balsu, net jei jų pranešimą perskaitytų kas nors kitas“, – sakė vienas „Radio Farda“ informatorius, kurio, kaip ir daugelio kitų šiame straipsnyje cituojamų asmenų, pavardė neatskleidžiama saugumo sumetimais.
„Islamo respublikos propaganda, nukreipta prieš persų žiniasklaidą, ypač karo metu, kelia didelę baimę. Spaudimas visuomenei labai stiprus. Žmonės nenori rizikuoti, nenori, kad sulaikytų ar apklaustų saugumo pajėgos“, – pridūrė šaltinis.
Panašią nuomonę išsakė ir Irane gyvenantis analitikas, iki karo dažnai duodavęs interviu „Radio Farda“.
„Negaliu su jumis kalbėtis oficialiai, nes mane tuoj pat suims saugumo pajėgos“, – sakė praeityje jau kalėjęs analitikas.
„Jokių interviu“
Kitas politologas, taip pat prieš karą ne kartą kalbėjęs su „Radio Farda“, pateikė daugiau detalių.
„Mums nurodyta neduoti interviu ir neteikti jokios informacijos užsienyje veikiančiai Irano žiniasklaidai, susijusiai su Irano priešais“, – sakė jis, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas ir Izraelį, vasario 28 d. pradėjusius karą prieš Iraną.
„Man nekiltų jokių problemų, jei duočiau interviu „BBC Persian“. Irano valdžios institucijų teigimu, Jungtinė Karalystė nekariauja prieš Iraną“, – pridūrė politologas.
Vis dėlto BBC taip pat susiduria su tam tikrais apribojimais. Korespondentė Lyse Doucet karo metu galėjo transliuoti reportažus iš Teherano tik su sąlyga, kad jos medžiaga nebus naudojama BBC laidose persų kalba.
Kalbėdamas apie patirtį dirbant korespondentu Irane, CNN žurnalistas Frederickas Pleitgenas taip pat pabrėžė, kad „daugelis žmonių bijo kalbėtis“.
Birželio 17 d. Jungtinės Valstijos ir Iranas pasirašė susitarimą, kurio tikslas – nutraukti priešiškus veiksmus ir pradėti derybas platesniais klausimais, pavyzdžiui, dėl Teherano branduolinės programos.
„Kol vyko derybos dėl šio susitarimo ir net apie jį paskelbus, Islamo respublikoje neįvyko jokių pokyčių, kalbant apie žiaurumą savo piliečių atžvilgiu“, – pabrėžė maždaug 40-metis Teherano gyventojas, išdrįsęs „Radio Farda“ išsakyti nuomonę apie šį susitarimą.
„Tildo, gniaužia, žudo“
Bet kuriuo atveju, žmogaus teisių pažeidimų istorija Irane – kitaminčių slopinimas, oponentų įkalinimas ir politinių kalinių egzekucijos – niekam nėra paslaptis nuo pat 1979 m. Islamo revoliucijos, atvedusios į valdžią dvasininkų elitą.
Vidinių represijų intensyvumas laikui bėgant kartais sustiprėdavo, kartais pasilpdavo.
Neoficialiai aktyvistų grupei „Savanorių komitetas sulaikytųjų padėties stebėsenai“ priklausantis Shiva Nazarahari „Radio Farda“ sakė, kad šiandieninė situacija primena devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį.
„Atrodo, kad į valdžią grįžo to meto Islamo respublikos versija, kuri šiandien valdo ir elgiasi su protestuotojais lygiai taip pat – laikydamasi tos pačios baime grindžiamos mąstysenos, tildydama, gniauždama, žudydama ir slopindama net menkiausią balsą – kad galėtų visiškai kontroliuoti politinę erdvę“, – sakė Slovėnijoje gyvenantis Sh. Nazarahari.
Kaltinimai dažnai grindžiami teisės aktais, priimtais po praėjusių metų birželį vykusio 12 dienų karo su Izraeliu. Šiais teisės aktais numatytos griežtesnės bausmės už įtariamą šnipinėjimą ir bendradarbiavimą su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
Irano teismų sistemos atstovas spaudai Asgharas Jahangiras neseniai pareiškė, kad bendradarbiavimu su Izraeliu apkaltintas 3 121 asmuo, nors liko neaišku, apie kokį laikotarpį jis kalbėjo.
Remiantis Irano valstybinės naujienų agentūros „Mehr“ pranešimu, 43 procentai šių atvejų buvo susiję su „politine, kultūrine, žiniasklaidos ir propagandine veikla“.
„Matome, kad šiandien kalėjimuose laikoma labai daug karo metu dėl įvairių priežasčių suimtų žmonių – daugumai jų galiausiai pareikšti su šnipinėjimu susiję kaltinimai“, – pabrėžė A. Nazarahari.
Gegužės pabaigoje organizacija „Amnesty International“ pranešė, kad nuo karo pradžios „be pagrindo suimta“ apie 6 000 žmonių, tarp jų – protestuotojai, žurnalistai, aktyvistai, etninių ir religinių mažumų atstovai.
Norvegijoje įsikūrusi žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Iran Human Rights Group“ birželio 8 d. paskelbė, kad šiais metais dėl politiškai motyvuotų kaltinimų pakarta mažiausiai 40 kalinių, tarp jų – 19 per sausį vykusius protestus suimtų asmenų.
Brutaliai malšindamos daugelyje šalies miestų įsiplieskusius protestus saugumo pajėgos nužudė tūkstančius žmonių.
