Pastaruoju metu pagrindiniu „Rusijos dienos“ – šventės, anksčiau tebuvusios kukliu nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos minėjimu, – akcentu buvo tapęs triukšmingas renginys su vėliavų pakėlimu ir koncertu Raudonojoje aikštėje.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šiais metais to nebus.
Pirmą kartą per 23 metus „Rusijos dienos“ koncertas, paprastai vykstantis priešais Kremlių, buvo atšauktas ir perkeltas į kur kas mažiau pastebimą uždarą erdvę, čia pasirodys gerokai mažiau žinomų atlikėjų.
Ir tai toli gražu nėra vienintelis šiemet atšauktas didelis renginys.
MAKS – paroda, kurioje pristatomi naujausi kadaise galingos Rusijos aviacijos pramonės pasiekimai ir technologiniai sprendimai, – atšaukta jau trečius metus iš eilės.
Nepamirškime šių metų Pergalės dienos parado – gerokai mažesnio masto, nei įprastai būna ceremonijos Raudonojoje aikštėje, joje nebuvo didelių transporto priemonių, žygiavo mažiau karių, o prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjo trumpiau.
Tiesa, ir kasmetį forumą V. Putino gimtajame mieste – svarbiausią renginį, skirtą užsienio investuotojams pritraukti, – šiais metais tiesiogine šio žodžio prasme užgožė ukrainiečių dronų atakuotoje gamykloje degančios naftos dūmų stulpas.
Maskva aiškiai jaučia tvyrančią įtampą – tobulėjantys Ukrainos dronų ir raketų pajėgumai kelia grėsmę daugiau nei už 1 000 kilometrų nuo sienos esančioms naftos perdirbimo gamykloms ir gynybos pramonės įmonėms, jau nekalbant apie Maskvos dangoraižį, esantį maždaug šešių kilometrų atstumu nuo Kremliaus. Analitikų teigimu, kitas veiksnys gali būti noras nuslėpti vis didėjantį atotrūkį tarp propagandos ir realybės.
„Tikėtina, kad daugelis viešųjų renginių buvo atšaukti arba supaprastinti dėl dronų keliamos grėsmės, tačiau iš tikrųjų tai buvo padaryta ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, siekiant kuo labiau sumažinti „pompastikos“ įspūdį karo sąlygomis, – teigė JAV įsikūrusiame analitiniame centre „Center for Naval Analyses“ dirbantis Rusijos gynybos ir technologijų ekspertas Samuelis Bendettas. – Siekiama sumažinti Ukrainos žvalgybos veiklos tikimybę… ir galbūt „pakeisti kryptį“, atsisakant demonstruoti Rusijos karinę galią paraduose, nes tai neatitinka realybės mūšio lauke, kur Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostolių kovodama su Ukraina.“
Jau ne pirmi metai Rusijos valdžios institucijos – tiek Maskvoje, tiek regionuose – nusprendžia atšaukti savivaldybių lygio renginius arba sumažinti jų mastą.
2025 m. daugybė vietovių, daugiausia pasienyje su Ukraina, bet ir kituose pietiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose, atšaukė įvairius koncertus, sporto renginius, festivalius ir kitas viešas šventes, motyvuodamos Ukrainos atakų grėsme.
Ekspertų teigimu, šiemet padėtis dar labiau paaštrėjo dėl akivaizdžios Ukrainos pažangos ne tik masinės dronų gamybos srityje, bet ir konstruojant bepilotes skraidykles, kurios skrenda toliau, yra mažiau jautrios trukdžiams ir pažangesnės nustatant tikslus.
Be to, Ukraina užsimojo į rimtesnius taikinius.
Likus kelioms savaitėms iki gegužės 9-osios – svarbiausios pasaulietinės šventės Rusijos kalendoriuje, kai minimas nacistinės Vokietijos pralaimėjimas Antrajame pasauliniame kare, – Kremliaus pareigūnai paskelbė, kad šiais metais renginys bus kur kas kuklesnis: be Raudonąja aikšte riedančių tankų, sunkiosios ginkluotės kolonos ir šarvuotų transporto priemonių.
Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo teigimu, pagrindinė priežastis – Ukrainos dronų keliama grėsmė.
Tačiau, pasak S. Bendetto, tikėtina, kad Maskva kartu norėjo perduoti ir kitą žinią.
„Pagrindinis dėmesys šiais metais buvo skiriamas politinei ir sociokultūrinei žiniai, kurią ankstesniuose paraduose demonstruojant Rusijos karinę techniką užgoždavo karinė žinia“, – sakė jis.
„Psichologinis poveikis“
Gegužės 17 d. Ukraina, pasitelkusi dešimtis dronų, surengė ataką prieš Rusijos sostinę; valstybinė žiniasklaida šį įvykį apibūdino kaip didžiausią šiais metais vienkartinę ataką prieš Maskvą. Daugelis dronų sugebėjo prasiskverbti pro miesto apsaugai įrengtas gausias Rusijos oro gynybos sistemas.
„Psichologinis poveikis milžiniškas, o juk būtent tokio rezultato ir buvo siekta“, – sakė gynybos analitikas, Paryžiuje įsikūrusio Prancūzijos tarptautinių ir strateginių reikalų instituto direktoriaus pavaduotojas Jeanas-Pierre`as Maulny.
„Parodyti Rusijos piliečiams, kad [karas Ukrainoje] yra nesėkmingas ir kad, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo jo pradžios, baimė gali persimesti į kitą pusę“, – rašė jis savo analizėje.
Tai nebuvo pirmas kartas, kai ukrainiečiai atakavo Maskvą, siekdami psichologinio poveikio. 2023 m. gegužę, praėjus 15 mėnesių nuo plataus masto invazijos pradžios, ant vieno iš Kremliaus pastatų stogo sprogo du ukrainiečių dronai.
Žala minimali, tačiau simbolinė reikšmė milžiniška – pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo buvo atakuota Rusijos valdžios centru tapusi legendinė tvirtovė.
Nuo to laiko Ukraina, siekdama veiksmingiau pasipriešinti didesnei ir geriau ginkluotai Rusijos kariuomenei, sugebėjo išvystyti savą dronų ir raketų pramonę – jau matome to pasekmes.
Praėjus kelioms savaitėms po gegužės 17 d. išpuolio prieš Maskvą, prasidėjo Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas, į jį susirinko šimtai užsienio svečių, norinčių dalyvauti diskusijose, seminaruose ir išklausyti pagrindinį V. Putino pranešimą, ir dešimtys Rusijos įmonių, siekiančių reklamuoti savo prekes.
Pirmąją renginio dieną Ukrainos dronai atakavo miesto pakraštyje esantį didelį naftos terminalą ir sausajame doke stovėjusią karinio jūrų laivyno korvetę – kilo gaisrai, dėl jų virš miesto pakibo juodų dūmų stulpai.
Tą patį ukrainiečiai padarė ir paskutinę forumo dieną.
Pastaruosius 20 metų tarptautinis aviacijos ir kosmoso salonas MAKS buvo svarbiausias renginys, kuriame Rusijos aviacijos ir kosmoso pramonė pristatydavo savo pasiekimus ir produktus, o pasaulinės aviakompanijos ir užsienio šalių ginkluotosios pajėgos užsakydavo naikintuvus ar komercinius keleivinius lėktuvus.
Dėl Vakarų sankcijų, įvestų reaguojant į Rusijos pradėtą plataus masto karą Ukrainoje, renginys trejus metus iš eilės buvo „atidedamas“.
Šiemet, remiantis birželio 10 d. Vyriausybės nutarimu, renginys buvo atšauktas. Pirmasis šią žinią pranešęs laikraštis „Vedomosti“ citavo neįvardintą pareigūną, teigusį, kad renginys buvo atšauktas visų pirma dėl saugumo.
Šios savaitės pradžioje bent viena Ukrainos tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa nuskriejo beveik 1 400 kilometrų nuo Ukrainos sienos ir pataikė į gynybos pramonės gamyklą centrinėje šalies dalyje, gerokai už Maskvos, įsikūrusiame Čeboksarų mieste.
Palyginti su dronais, sparnuotosios raketos skrenda greičiau ir gali gabenti daugiau sprogmenų. Be to, jos turi galingas nusitaikymo sistemas.
„Rusijos diena“
Tuo tarpu šių metų „Rusijos dienos“ minėjimo planuose buvo numatytas koncertas po atviru dangumi Kremliaus fone. Jame turėjo pasirodyti žymiausi Rusijos popmuzikos atlikėjai, tarp jų ir Jaroslavas Dronovas, geriausiai žinomas sceniniu vardu Šaman, dainos „Aš esu rusas“ autorius.
Pastaruoju metu šventės tema aiškiai kertasi su pradiniu dienos, oficialiai žyminčios 1991 m. Rusijos paskelbtą „nepriklausomybę“ nuo Sovietų Sąjungos, minėjimo sumanymu.
Tačiau Maskvos naujienų portalas „Msk1“ pranešė, kad koncertas Raudonojoje aikštėje buvo atšauktas ir perkeltas į uždarą salę, esančią už kelių kilometrų į šiaurės rytus nuo Kremliaus. Buvo sutrumpintas ir pasirodysiančių atlikėjų sąrašas, tik liko neaišku, ar pasirodys „Šamanas“, ar kiti pirminiame sąraše paminėti atlikėjai.
Maskvos miesto valdžios atstovai nekomentavo sprendimo perkelti koncertą.
Savo ruožtu V. Putinas dalyvavo ceremonijoje, joje padėkojo Ukrainos karo veteranams ir pakėlė šampano taurę už apdovanotuosius įvairiomis valstybinėmis premijomis.
Ceremonija vyko kruopščiai saugomoje puošnioje Kremliaus salėje.
