Šeštadienio vakarą antrajame „Eurovizijos“ atrankos pusfinalyje – išties ypatingas svečias. Prie atrankos „Pabandom iš naujo!“ komisijos prisijungė olandų dainininkas Duncanas Laurence‘as, 2019 metais su daina „Arcade“ tapęs „Eurovizijos“ laimėtoju.
Po triumfo „Eurovizijoje“ olando karjeroje ir gyvenime nutiko daugybė gerų dalykų.
Jausmingas kūrinys „Arcade“ kiek netikėtai tapo hitu ir Jungtinėse Valstijose – skambėjo populiariuose šios šalies televizijos šou ir plačiai išsklido internete.
28-erių Duncanas de Mooras (tikroji atlikėjo pavardė) dabar yra puikiai žinomas atlikėjas Europoje, bilietai į jo koncertus gimtinėje išgraibstomi akimirksniu.
Debiutinis atlikėjo albumas „Small Town Boy“ irgi sulaukė daug dėmesio, kūrinį jis įrašė ir su Nyderlandų šokių muzikos superžvaigžde Arminu van Buurenu.
Širdies reikalų fronte irgi viskas puiku – biseksualios orientacijos neslepiantis atlikėjas prieš dvejus su puse metų susižadėjo su mylimuoju, amerikiečiu dainų kūrėju Jordanu Garfieldu.
Į Lietuvą porai dienų užsukęs dainininkas nusifilmavo antrajame „Eurovizijos“ atrankos pusfinalyje, kuriame įvertino dešimt jo dalyvių, o taip pat atliko savo hitą „Electric Life“.
Dar prieš filmavimą Duncanas dalyvavo portalo LRT.lt transliacijoje, kurioje pasakojo apie savo gyvenimą po pergalės „Eurovizijoje“, šių metų Nyderlandų viltis didžiausiame Europos dainų konkurse ir sėkmę, kuri jį vis dar stebina.
– Nuo pergalės „Eurovizijoje“ prabėgo ketveri metai. Kaip šiandien jaučiatės, matydamas savo triumfo vaizdo įrašą?
– Man vis dar šiurpsta oda. Nes aš tai patyriau, išgyvenau, bet tai vis tiek atrodo lyg sapnas.
Juk su šeima „Euroviziją“ žiūrėdavau nuo mažens. Pirmą kartą pamačiau, gal būdamas dvejų. Būti tokio didelio įvykio dalimi yra stebuklinga. Ypač – pačioje savo karjeros pradžioje.
Juk daina „Arcade“ iš esmės buvo pirmasis mano išleistas solinis kūrinys. Ir iškart su juo laimėti „Euroviziją“, taip pradėti savo karjerą – tai tiesiog neįsivaizduojama.
Priminkim, kad konkurso šūkis 2019-aisiais buvo „Išdrįsk svajoti“. Manau, kad jis labai tinka mano situacijai.
– Lietuvoje vertinsite „Eurovizijos“ atrankos dalyvius. Ne pirmą sykį dirbate komisijose – koks jausmas vertinti kitus, kurie siekia tos pačios svajonės?
– Tokiose situacijose sutelkiu dėmesį tik į patį pasirodymą ir artistą, dainą.
Noriu būti nustebintas, sudomintas ir suintriguotas to, kas vyksta scenoje. Ir dažniausiai sakau – jūs visi puikūs, bet štai šis pasirodymas man pasirodė labiau įdomus.
Manau, kaip komisijos nariui, labai svarbu vadovautis nuojauta.
Tuo pačiu labai smalsu pamatyti pačią televizinę atranką, nes Nyderlanduose jos nevyksta. Mūsų šalyje dalyvius „Eurovizijai“ tiesiog parenka transliuotojo sudaryta komisija.
Smagu pabūti atrankos dalimi Lietuvoje. Vertinti lietuvių atlikėjus komisijoje be galo įdomu. Tikiuosi, lietuviai mane nustebins.
Jokių atrankos dainų iš anksto nesiklausiau, jos man bus visiškai naujos. Man taip patinka, nes pirmas įspūdis dažnai yra svarbiausias. Būtent taip dainas mato dauguma „Eurovizijos“ žiūrovų.
– Šįmet jūs sugrįšite ir į didžiąją „Euroviziją“. Tik šįkart – kitaip.
– Taip, šįmet Nyderlandams konkurse atstovaus du talentingi dainininkai Mia Nicolai ir Dionas Cooperis. Dalyvausiu ir aš, tik šįsyk – kaip dainos bendraautoris.
Viskas prasidėjo nuo to, kad su Mia parašėme dainą, tada Dionas padainavo su ja ir supratome, kad jų balsai skamba puikiai.
Pradėjome bendradarbiauti ir kilo mintis, kad jie galėtų kartu, kaip duetas, dalyvauti „Eurovizijoje“. Abu užsidegė šia idėja.
Nyderlanduose šiuo metu daugeliui atlikėjų „Eurovizija“ yra labai patraukli – kai konkursas įvyko mūsų šalyje, visi pamatė, kiek daug jis gali padėti artistams jų karjeros pradžioje. Tokiems, kurie nusiteikę užkariauti pasaulį.
– Tai ar olandai šįmet laimės „Euroviziją“?
– Jei netikėčiau, kad gali laimėti, nedalyvaučiau. (Juokiasi).
Eurovizinę dainą parašėme kartu – jie, aš ir mano partneris Jordanas. Deja, apie dainą kol kas daugiau pasakoti negaliu, nes ji kol kas neišleista.
Bet pažadu, kad jau greitai ją išgirsite. Šiuo metu gludiname paskutines detales, kad viskas skambėtų tobulai.
Aš – perfekcionistas, kaip ir kiti mūsų komandos nariai. Bet taip būtinai reikia elgtis, kai ruošiesi „Eurovizijai“. Apmąstyti kiekvieną žingsnelį, detalę, kad galiausiai, kai nukeliausime į Liverpulį, viskas būtų ramu, aišku, būtume visiškai pasiruošę.
– Daina bus greita ar lėta?
– Negaliu išduoti. (Juokiasi). Pasirašiau sutartį su Nyderlandų transliuotoju, privalau tylėti.
– „Arcade“ dar labiau išpopuliarėjo po „Eurovizijos“ – taip pat ir Amerikoje, tai retai nutinka eurovizinėms dainoms. Kuo, jūsų akimis, tas kūrinys toks ypatingas?
– Dainos „Arcade“ populiarumas mane patį vis dar stulbina. Tai labai asmeniška daina, apie žmogų, kuris mirė, kai buvau jaunas. Du žmonės vienas kitą labai mylėjo, bet išsiskyrė. Tada vienas jų mirė, o kitas neatėjo atsisveikinti.
Įtempta situacija, su daug emocijų. Praėjo daug metų, kol radau jėgų ir minčių tą istoriją aprašyti. Manau ir tikiuosi, kad man pavyko tinkamai, įtaigiai perteikti tą istoriją. Kad žmonės, klausydamiesi tos dainos, su ja susitapatina.
Dainos populiarumui tikrai padėjo ir socialinis tinklas „TikTok“. Kūrinys dar labiau išpopuliarėjo pandemijos metu. „Eurovizija“ buvo puikus startas, bet po to nutiko visiška beprotybė, „TikTok“ dėka daina išsklido po visą pasaulį. Ir turbūt tai susiję su „Eurovizija“.
Žmonės neturėjo ką veikti, sėdėjo uždaryti tarp keturių sienų, jiems reikėjo kažkur išsilieti. Liūdėjo, buvo sutrikę, negalėjo susitikti su mylimais žmonėmis.
Tad daina turėjo daug sėkmės faktorių, bet džiaugiuosi, kad ta jautri istorija pasiekė tiek daug žmonių visame pasaulyje. O netrukus daina pasieks ir milijardą perklausų „Spotify“ platformoje. Beprotybė. Įstosime į milijardierių klubą.
– Bet milijardu eurų tai dar nevirto?
– Visi gali nueiti į internetą ir pamatyti, kiek iš tų perklausų uždirba atlikėjai. Ne, tokiais pinigais nekvepia. Visi žino, kad muzikantai, o ypač dainų kūrėjai, šiais laikais iš interneto neuždirba daug. Tai turi pasikeisti. Žmonės į muziką sudeda savo širdį ir sielą, o gauna tikrai nepakankamai.
Na, man pasisekė, kad esu ir atlikėjas, galiu uždirbti iš koncertų. Bet dainų kūrėjams, prodiuseriams tikrai sunku.
Man viskas gerai, bet jaudinuosi dėl žmonių aplink, kurie dirba su manimi. Tai keista – juk būtent kūrėjai ir prodiuseriai nuolat kuria muziką, bet nėra tinkamai apmokami.
Amerikoje dėl to jau kilo didelės diskusijos, kūrėjai sukilo, metas tam ir Europoje.
Kita vertus, aš mėgstu interneto muzikines platformas, nes jos suteikia galimybę olandų atlikėjo ir mažo miestelio dainoms išsklisti visame pasaulyje.
– Kai prieš dvejus metus „Eurovizija“ vyko Roterdame, jums nutiko liūdnas dalykas. Prieš pat renginį, kurio šeimininkas tam tikra prasme buvote, susirgote koronavirusu ir negalėjote dalyvauti. Kaip tuo metu jautėtės?
– Buvo keista. Sėdėjau namie ant sofos ir žiūrėjau į save dainuojantį „Eurovizijoje“. Nes, laimė, prieš koronaviruso teigiamą testą dar spėjau surengti repeticiją scenoje, tos repeticijos įrašas ir buvo parodytas. Buvo panaudoti specialieji kompiuteriniai efektai, galų gale visai gerai viskas ten atrodė.
Bet tuo pačiu jaučiausi kaip vienintelis žmogus, nepakviestas į vakarėlį, prie kurio pats smarkiai prisidėjo. (Juokiasi).
Juk „Eurovizija“ į mano šalį, mano miestą atkeliavo dėl mano pergalės. Ir štai, manęs ten nėra. Viena kvailiausių karjeros akimirkų.
Tuo pačiu buvo liūdna ir pikta, nes šalyje tuo metu buvo karantinas, o čia – tikras renginys su žiūrovais, ir negaliu dalyvauti.
– Greta „Eurovizijos“, kuo mus ketinate nudžiuginti šįmet?
– Baigiu kurti savo antrąjį albumą, kuris skambės kitaip nei pirmasis. Grįžtu prie savo muzikinių šaknų – jame išgirsite grupių „Queen“, „The Beatles“, Eltono Johno įtaką.
Tikiuosi išleisti jį per kelis artimiausius mėnesius. Kitą mėnesį išgirsite ir naują mano dainą „Skyboy“. Labai laukiu, nes tai galinga daina su skambiu priedainiu. Nekantru išgirsti, kaip publika reaguos.
O šiaip man puikiai sekasi – koncertuoju, lankausi Amerikoje, ten irgi dirbu su muzika. Daug keliauju, dalyvauju TV šou, nusifilmavau Nyderlandų TV šou „Balsas“, kuriame būdamas devyniolikos dainavau, o dabar jau esu teisėjas.
Mano gyvenime vyksta daug dalykų, o aš tiesiog mėgaujuosi kelione. Atrandu, kuo noriu būti kaip atlikėjas, kokią žinią noriu skleisti. „Eurovizija“ buvo lyg amerikietiškieji kalneliai – buvo daug skirtingų nuomonių, kuria kryptimi turėčiau eiti, klausydavausi jų.
O su būsimu albumu visas tas nuomones išmečiau į šiukšlių dėžę ir tiesiog kuriu tai, kas man patinka.
– Ar prisimenate ankstesnių metų Lietuvos atstovus?
– Tiesą sakant, ne. Palaukite, geltoni vaikinai, kurie pradėjo „Euroviziją“? Taip, pamenu.
Prisipažinsiu – žiūrėdamas „Euroviziją“ per televizorių, šiek tiek išgeriu, tad galiausiai vakaro pabaigoje šalys ir atlikėjai galvoje susimaišo. (Juokiasi).
– Pirmą sykį lankotės Lietuvoje. Koks įspūdis?
– Dažnai kelionių metu dairytis nėra laiko – pasitaiko, kad per porą dienų tenka apsilankyti Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, visur darbai, reikalai, filmavimai.
Bet čia spėjau pasivaikščioti po miestą – gražu, padarė įspūdį Senamiestis. Daug įspūdingų senų pastatų. Roterdame tokių praktiškai nėra, nes miestas buvo visiškai sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą.
Tuo pačiu suvokiau, kad apie šią Europos dalį praktiškai nieko nežinau. Tai smagus būdas atrasti – atvykau dėl darbų, bet galiu ir apsidairyti, pamatyti naują kraštą.
– Pora nerimtų klausimų – koks jūsų mėgstamiausias patiekalas?
– Sušiai. Kurį laiką buvau veganas, bet dabar vėl valgau žuvies patiekalus, nes negaliu gyventi be sušių. Ir šiaip dievinu japonų virtuvę.
– Ar ką nors žinote apie krepšinį? Lietuva – šio sporto šalis?
– Ne, užaugau su futbolu. Bet vaikystėje man nuolat mėtydavo juokelius apie krepšinį, nes mano vardas angliškai skamba kaip dėjimas į krepšį. Bet būtų smagu kitą sykį čia atvykus surengti koncertą ir nueiti pasižiūrėti krepšinio.
– Ar jūsų mylimasis Lietuvoje lankosi kartu?
– Ne, jis Nyderlanduose toliau dirba su eurovizine daina. Kartais jis prisijungia prie manęs kelionėse, bet šiuo metu abu esame labai užsiėmę. Jis – viso eurovizinio pasirodymo kūrybos vadovas.
Nuolat bendraujame internetu ir toliau tobuliname pasirodymą – kartais ir iki trijų nakties.
– Ar nėra sudėtinga kartu gyventi ir dirbti?
– Paprasta ir natūralu, net jei nuomonės kartais skiriasi. Jis – dainų kūrėjas, aš irgi rašau dainas, bet dar jas ir dainuoju. Vienas kitą papildome. Jaukiai sėdime namie prie pianino, atsiriboję nuo pasaulio, ir kuriame. Esame savo kūrybiniame burbule.
– Jūsų albumas vadinasi „Vaikinas iš mažo miestelio“. Ar vis dar tokiu jaučiatės?
– Taip. Žinoma, prie dėmesio priprantama, o mano reklaminiai turai – dabar jau ramesni nei iškart po „Eurovizijos“.
Bet mane vis dar stebina, kiek dėmesio gaunu. Smagu prisiminti „Euroviziją“, bet kiekvienąsyk, kai mano kelyje pasitaiko didelis reikšmingas projektas, sugrįžta tas pats jausmas – aš juk vaikėzas iš mažo miestelio, ką aš čia veikiu, kas čia su manimi vyksta?
Mano svajonė išsipildė. Tai keistas jausmas. Kartais pasijuntu roko žvaigžde, bet grįžęs namo stebiuosi – kas čia ką tik buvo?
Man patinka taip gyventi. Esu ramus, neišsikrausčiau iš proto. Tvirtai stoviu ant žemės, bet gal dėl to, kad esu olandas. Mes pripratę į pasaulį žvelgti ramiai ir blaiviai.
Bet taip, vis dar jaučiuosi kaip berniukas iš provincijos, patekęs į spindintį pramogų parką. Kaip ir dainavau eurovizinėje dainoje.
Antrasis „Eurovizijos“ atrankos „Pabandom iš naujo!“ pusfinalis – jau šį šeštadienį, 21 valandą, per LRT TELEVIZIJĄ, LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt.
