Nors archeologai iki šiol Egipte rado daugybę istorinių radinių, atrodo, kad ši vietovė dar turi daug kuo nustebinti. Dabar palydoviniai tyrimai atskleidė, kad po švento senovės Egipto miesto, kuris kadaise klestėjo šiaurės rytinėje Nilo deltos dalyje, griuvėsiais slypi milžiniškas 2 600 metų senumo kompleksas, skelbia „Independent“.
Iš pradžių archeologai tyrinėjo senovės miesto Buto (šiandien vadinamo Tell el-Fara`inu), kuris buvo apgyvendintas nuo priešdinastinio laikotarpio, maždaug 3800 m. pr. Kr., iki ankstyvojo islamo laikotarpio 7 a., griuvėsius. Istoriniai šaltiniai rodo, kad Butas per kelis šimtmečius buvo pastatytas, sugriautas ir vėl atstatytas, todėl šioje archeologinėje vietovėje yra keletas sluoksnių, kurių kiekvienas gali būti turtingas įvairių laikotarpių liekanų šaltinis.
Ne paslaptis, kad seniausios miesto dalys yra palaidotos po vėlesniais griuvėsiais ir storu purvo sluoksniu, todėl tradiciniai archeologiniai kasinėjimai yra sudėtingi, brangūs ir reikalauja daug laiko. Norint pasiekti apatinius sluoksnius, tektų pašalinti tonas griuvėsių ir spręsti gruntinio vandens problemas.
Siekdami apeiti šias problemas mokslininkai pasitelkė palydovinį radarą (SAR) ir grunto savitosios elektrinės varžos analizę.
Trijų viršutinių šio regiono sluoksnio metrų tyrimų duomenys leido aptikti suskilusių keramikos dirbinių ir nuolaužų, datuojamų vėlyvuoju Romos ir Ptolemėjų laikotarpiais.

Tačiau didesniame gylyje – nuo trijų iki šešių metrų – ši technologija padėjo aptikti didelį, aiškiai išsiskiriantį statinį, datuojamą Saitų laikotarpiu, t. y. maždaug prieš 2 600 metų.
Tolesni kasinėjimai nedideliame 100 kv. m ploto ruože atidengė molinių plytų sienas ir religinius artefaktus tose vietose, kurias buvo nustatę jutikliai.
Po šiuo sluoksniu, maždaug 6–7 m gylyje po žeme, mokslininkai aptiko netikėtai storą švaraus smėlio sluoksnį. Jie įtaria, kad to meto statybininkai, prieš klodami pamatus, paklojo apatinį amortizuojantį švaraus smėlio sluoksnį, turėjusį padėti tolygiai paskirstyti pastatų svorį.
„3–6 m gylyje buvo nustatyta aiškiai išreikšta didelės savitosios varžos anomalija, identifikuota kaip Saitų laikotarpio molinių plytų statinys – galbūt didelė kapavietė ar šventovė, pastatyta ant dirbtinio smėlio pamato arba smėlio dėžių“, – rašė mokslininkai.
Tyrimas čia.



