Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad yra pozityviai nusiteikęs dėl JAV karių rotacijos Lietuvoje. Jis teigė gavęs patikinimą, kad artimiausiu metu sužinosime, kaip viskas atrodys.
„Aš gavau patikinimą, kad artimiausiu metu mes sužinosime, kaip viskas atrodys“, – apie JAV karių rotaciją Lietuvoje penktadienį Seime žurnalistams sakė K. Budrys.
Jis informavo, kad apie amerikiečių karių buvimą Lietuvoje per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje kalbėjosi ir su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu.
„Tikimės, kad artimiausiu metu tos žinios ir pasieks, ir galėsime paskelbti“, – komentavo paskirtasis užsienio reikalų ministras.
„Aš pasitikiu tais, kurie daro planavimą, kurie dėlioja grafikus, terminus. Mums, sakykime, kaip iš politinės pusės kas yra svarbu, tai kryptis, į ką visa tai juda, ar mes galėtume dar papildomai kaip nors paįtakoti procesą. Visi argumentai, kurie yra sudėlioti politiniai, ekonominiai, finansiniai, strateginiai, yra žinomi JAV pusei. Žinau, kad vyksta planavimas. Kai jie jį pabaigs, ir paskelbs tuos skaičius. Aš esu nusiteikęs pozityviai“, – pridūrė K. Budrys.
Pasibaigus rotacijai išvyko per 1 tūkst. karių
Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. Dar nežinoma, kas ir kada juos pakeis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad Vašingtonas siunčia labai pozityvius signalus dėl amerikiečių karių tolesnio buvimo Lietuvoje.
Anksčiau birželį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė turįs žinių, kad liepos mėnesį į Lietuvą atvyks nauji kariai.
ELTA primena, kad Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.
Budrys: visoje užsienio politikos dalyje Kinijos klausimas yra 35-as
Užsienio politikos prioritetų sąraše diplomatinių santykių su Kinija klausimas yra 35-as eilėje, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. Pasak jo, šiuo metu daugiau dėmesio reikia skirti saugumo užtikrinimui, ryšiams su sąjungininkais bei geoekonominiams iššūkiams.
„Kalba eina apie dvišalius santykius. Viskas priklauso ne vien tik nuo Lietuvos, lygiai taip pat ne vien nuo Kinijos. (...) Visoje užsienio politikos dalyje Kinijos klausimas yra 35-as“, – žurnalistams Seime teigė K. Budrys.
„Yra daug svarbesnių Lietuvai dalykų, į ką tikrai koncentruosiuos: mūsų saugumo užtikrinimas, ryšiai su mūsų sąjungininkais, jų ilgalaikis įtvirtinimas, geoekonominių iššūkių sprendimas persiformuojant pasaulio tiekimo grandinėms. Čia turime skirti daugiausia dėmesio“, – pridūrė jis.
Vis tik, pasak paskirtojo ministro, žingsniai dėl Vyriausybės programoje numatyto diplomatinių santykių atkūrimo yra daromi.
„Užduotis Vyriausybės programoje suformuluota aiškiai, ir XX Vyriausybės programoje ji buvo. Ties ja dirbame, dirbsiu ties tuo ir XXI Vyriausybėje. Žingsniai yra daromi, apie juos Seimas yra informuojamas. Jie nėra milžino žingsniai, judame po truputį. Bet turbūt niekas ir nesitikėjo, kad viskas per naktį yra išsprendžiama“, – dėstė K. Budrys.
„Kryptis yra, ką daryti – žinome ir tikiu, kad bus ir rezultatai“, – pabrėžė jis.
Tuo metu reaguodamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Aurelijaus Verygos svarstymus, kad tuo atveju, jei ryšiai su Pekinu iki Naujųjų metų nebus atkurti, paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius turės teisę apsispręsti, ar tam yra objektyvių priežasčių, K. Budrys tikino su būsimuoju Vyriausybės vadovu palaikysiantys reguliarų kontaktą.
„Su premjeru tikrai dirbsime kaip ir dirbome su premjere, reguliariai susitikdami. Yra klausimų sąrašas, kurių dinamiką stebime, pokytį vertiname. Jeigu yra kokie einamieji klausimai, irgi diskutuosime. Nebus taip, kad su premjeru susitiksime tik tarpušvenčiu tarp Kalėdų ir Naujų metų. Mes su juo reguliariai apie tai galėsime kalbėtis. Jeigu yra kažkokių tai problemų, kurias reikia spręsti politiškai – nemanau, kad ir premjeras lauks sausio mėnesio. Nematau šiame klausime tiek daug dramos. Tai sakau iš visų pokalbių, kuriuos aš turiu su kitais užsienio politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujančiais asmenimis“, – tikino ministras.
R. Motuzas prabilo apie poslinkius
Praėjusią savaitę įslaptinta informacija su Seimo URK nariais pasidalinęs K. Budrys teigė, kad Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių klausimas priklausys nuo naujosios Vyriausybės. Tuo metu parlamento URK pirmininkas Remigijus Motuzas po susitikimo tikino, kad Lietuvos ir Kinijos santykiuose yra poslinkių ir Pekinas dabar yra linkęs susitikti su Vilniaus atstovais.
Tiesa, dar formuodamas Vyriausybę paskirtasis premjeras M. Sinkevičius teigė negalįs patikinti, jog K. Budrys liks užsienio reikalų ministro pareigose. Tuomet jo likimas poste viešojoje erdvėje ir politikos kuluaruose sietas su Kinijos klausimu. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat buvo teigęs, kad ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Budrys apie priekaištus dėl vizitų į regionus: man šitas klausimas „muša klaidą“
Paskirtasis užsienio reikalų ministras sako, kad apsilankymai Lietuvos regionuose yra viena iš užsienio politikos dedamųjų. Dėl to šiuos vizitus, piktinančius dalį socdemų, jis žada tęsti ir toliau.
„Matau regionuose esančius klausimus kaip vieną iš sudedamųjų dalių to, ką darau užsienyje – investicijų pritraukimas (...), laisvos ekonominės zonos, pramoninės zonos, galų gale, didelės įmonės, kurios statosi – jos kokias turi problemas“, – penktadienį žurnalistams Seime kalbėjo K. Budrys.
„Yra bent kokios penkios klausimų kategorijos, kurias tradiciškai apsitariu tiek su savivaldos, tiek su vietos verslo bendruomenėmis, tiek su žmonėmis, kuriems irgi įdomu tai, kaip užsienio politika veikia šiuo metu“, – pridūrė jis.
Nors dėl vizitų į regionus anksčiau yra sulaukęs kritikos iš kai kurių socialdemokratų, K. Budrys teigė tą darysiantis ir toliau.
„Kokios yra sėkmės paslaptys, ką padaryti kituose regionuose ir kur užsienio politika tame suveikė ar nesuveikė kaip faktorius – man tai yra labai svarbu ir aš tą darysiu toliau“, – kalbėjo paskirtasis užsienio reikalų ministras.
„Dėl to pats klausimo kėlimas: „Ką ten, regionuose?“, man kažkokią, negražiai pasakysiu, muša klaidą. Jeigu to klausia politikas, tai klausimas tada, kaip tu iš viso kaip politikas veiki, jeigu nevažiuoji ir nesusitinki, nekalbi apie tai, galų gale, neparsiveži namų darbų“, – akcentavo K. Budrys.
Šią savaitę LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ paklaustas, ar žada atsižvelgti į dalies socialdemokratų prašymus mažiau lankytis regionuose ir vietoje to dažniau lankytis Seime bei nušviesti užsienio politikos aktualijas, K. Budrys atsakė darysiantis ir viena, ir kita.
Mano, kad naujas Lietuvos vadovams skirtas lėktuvas – būtinas pirkinys
Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad Lietuva turėtų įsigyti naują valstybės vadovams skirtą orlaivį. Pasak jo, toks sprendimas būtų reikalingas ne dėl prestižo, o siekiant užtikrinti patogų ir saugų aukščiausių šalies pareigūnų darbą.
„Aš vienareikšmiškai (manau – ELTA), kad čia jokio kito atsakymo negali būti – jį reikia įsigyti“, – žurnalistams atsakydamas, ar Lietuvai reikia naujo prezidentinio lėktuvo, penktadienį sakė K. Budrys.
Anot jo, naujas orlaivis reikalingas tam, kad prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas.
„Visų pirma tam, kad prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas vykdydami savo pareigas galėtų patogiai susisiekti – vien dėl to jo reikia. Aš jokių abejonių neturiu“, – teigė su Seimo liberalų frakcija susitikęs paskirtasis ministras.
K. Budrio teigimu, valstybės vadovų orlaivio įsigijimas neturėtų būti vertinamas kaip prabangos ar statuso klausimas.
„Man atrodo, kad tai yra kažkas, ką Lietuva gali sau leisti ne kaip prabangos ar statuso dalyką, o tiesiog kaip normalų susisiekimo būdą. (...) Tai tiesiog yra saugu, praktiška ir patogu“, – kalbėjo jis.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant dėl konkretaus orlaivio turėtų būti įvertinti skirtingi jo įsigijimo ir eksploatavimo modeliai. Pasak K. Budrio, anksčiau atlikti skaičiavimai rodo, jog, įvertinus laiko sąnaudas ir kitas išlaidas, nuosavas lėktuvas valstybei ilgainiui atsipirktų.
„Visa tai buvo apskaičiuota ir gale dienos, atsižvelgiant į sutaupytą laiką ir nervus, tai tikrai Lietuvos Respublikai atsipirktų“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Lietuva anksčiau yra išreiškusi ketinimus įsigyti tris „C-390 Millennium“ orlaivius iš Brazilijos bendrovės „Embraer Defense & Security“. Tačiau metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą iki 2030 metų atidėti šį įsigijimą.
Rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių lėktuvų įsigijimo. Tyrimas pradėtas, siekiant pašalinti iškeltas abejones ir atsakyti į klausimus dėl pirkimų procedūrų skaidrumo.
Į STT prašydami ištirti, ar įsigyjant braziliškus transportinius lėktuvus nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, kreipėsi šio sprendimo kritikai – tuo metu opozicijoje dirbęs eksparlamentaras Giedrimas Jeglinskas ir konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Vis dėlto gegužės mėnesį pranešta, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas neaptikus duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai yra piktnaudžiavimą.
