Dalis žydų bendruomenės prašo buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje nekurti memorialo, o išsaugoti čia esančias senąsias Šnipiškių žydų kapines.
„Tai buvę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Buvę. Bet tai ne buvusios kapinės, tai esamos kapinės, kuriose yra palaidoti tūkstančiai žmonių. Tai yra kapinės, kurias sovietai begėdiškai išniekino ir pastatė Sporto rūmus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Chabado Lubavičo žydų organizacijos atstovas Lietuvoje rabinas Šolomas Krinskis.
„Ar galite įsivaizduoti, jei sovietai būtų ant kitų lietuviškų kapinių pastatę akis badantį šlykštų objektą ir lietuviai siūlytų tai išsaugoti?“ – klausė jis.
Rabinas sakė nepritariantis memorialui buvusių Sporto rūmų vietoje, nes kapinės čia vis dar yra.
„Mes negalime pastatyti memorialo tam, kas yra dabar, kas yra gyva. (...) Mes prašome ten, kur buvo kapinės, palikti kapines“, – sakė Š. Krinskis.
„Lietuva turi galimybę pasielgti pagal sąžinę, nesielgti kaip sovietai, kurie griovė ir su niekuo nesiskaitė, palikti kapines, kur jos yra, aptverti siena“, – kalbėjo rabinas.
Š. Krinskis teigia su žmona Lietuvoje gyvenantis Vilniuje daugiau nei 30 metų ir matęs, kaip Vilnius „iš sovietinio miesto pavirto gražia europine sostine“.
„Kaip ir tada, prieš daugiau nei 30 metų, žmonės aukojo savo gyvybes, ėjo į gatves, kad išsivaduotų iš blogio imperijos, taip ir dabar mes turime laikytis tvirtai, stovėti už savo vertybes ir sakyti: „Ne, tai yra nedora, tai neteisinga.“ Net jeigu čia yra interesų, pinigų, bet mes turime atstovėti vertybes“, – dėstė rabinas.
„Mes kreipiamės vėl į lietuvių iniciatyvą ir drąsą, kurią parodė, kai reikėjo sunaikinti Sovietų Sąjungą, ir prašome ten, kur buvo kapinės, palikti kapines“, – sakė jis.
Buvęs Oksfordo jidiš kalbos profesorius Dovidas Katzas teigia, kad seniausias per archeologinius kasinėjimus rastas antkapis senosiose Šnipiškių žydų kapinėse – 1487-ųjų metų.
„Galima aptikti ir daugiau tokių antkapių, šimtus, galbūt tūkstančius, juos galima kuo puikiausiai atkurti, restauruoti ir šita vieta taps traukos centru daugeliui piligrimų, kaip, pavyzdžiui, yra nutikę Frankfurte ir kituose miestuose“, – teigė D. Katzas.
Pasak jo, pastato architektūra nėra išskirtinė, kad ją vertėtų saugoti.
„Aš pats, kaip žmogus iš Niujorko, turbūt kaip daugelis žmonių iš Lietuvos, galime sutarti, kad sovietų architektūra yra barbariška. Konkrečiai šiuose Sporto rūmuose tikrai negalima įžvelgti kažko išskirtinio. Galima pasijuokti iš šito teiginio, kad šitie Sporto rūmai yra paveldas, kurį reikėtų saugoti“, – sakė D. Katzas.
„Užtenka pasižiūrėti internete ir rastume beveik identiškus statinius kokiame nors Čeliabinske, Biškeke, Stavropolyje, Minske ar daugelyje kitų posovietinių miestų. Jeigu kam nors patinka stogo forma, šitą stogą galima perkelti kur nors į parką ar į kokią kitą vietą, kur ir yra vieta sovietinėms atgyvenoms“, – pridūrė jis.
Š. Krinskis pritarė, kad pastato architektūrinė vertė abejotina.
„Norėčiau pajuokauti, kad jei kam nors patinka tokie pastatai, pabandykit tiesiog sukurti šito pastato modelius ir pardavinėti juos. Puiki verslo galimybė. Pažiūrėtume, kiek lietuvių norėtų įsigyti to šlykštaus bjauraus pastato atvaizdavimą, galbūt keli“, – teigė rabinas.
Š. Krinskis ir D. Katzas teigia, kad Sporto rūmų pastatas turi būti nugriautas.
„Tai nelengvas sprendimas, bet jis yra doras ir nesovietinis sprendimas“, – sakė Š. Krinskis.
Rabino teigimu, kol kas žydų kapinių išsaugojimo iniciatyvos autoriai nesikreipė į valdžios institucijas.
„Bet jei reikia rašto, parašysime“, – kalbėjo Š. Krinskis.
BNS rašė, kad Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti grupės parlamentarų parengtą nutarimo projektą, kuriame Vyriausybei siūloma Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti kongresų centrui, tuo pat metu įamžinant senąsias žydų kapines ir Sąjūdžio veiklą.
Parlamentarai siekia, kad Sporto rūmai taptų nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Dabar jie turi regioninės reikšmės saugomo objekto statusą
Ingos Ruginienės Ministrų kabineto vertinimu, pastatas sostinės centre galėtų virsti žydų memorialu, šioje vietoje taip pat pagerbiant įvairius įvykius, atvėrusius kelią Lietuvos nepriklausomybei.
1971 metais Vilniuje, ant Neries kranto, Koncertų ir sporto rūmai pastatyti buvusių senųjų žydų kapinių teritorijoje. Jos čia veikė nuo XVI amžiaus. Judaizmo dogmos griežtai riboja žydų kapų judinimą.
Gitanas Nausėda: Sporto rūmai yra mūsų architektūros raidos simbolis, griauti būtų neatsakinga
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad buvę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra tam tikro Lietuvos architektūros raidos laikotarpio simbolis, todėl juos griauti būtų neatsakinga.
„Tai yra mūsų architektūros paveldo objektas, (...) todėl griauti tai, kas yra pripažįstama kaip tam tikra architektūrinė vertybė, atspindinti tam tikro mūsų architektūros raidos laikotarpio simbolį, tikrai manau, kad tai būtų neatsakinga daryti“, – lankydamasis Padvarionių pasienio užkardoje penktadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo daliai žydų bendruomenės pareiškus, jog Sporto rūmų pastatas turėtų būti nugriautas. Spaudos konferenciją penktadienį surengusi Chabado Lubavičo žydų organizacija taip pat prašo šioje vietoje nekurti memorialo, o išsaugoti ten esančias senąsias Šnipiškių žydų kapines.
Tuo metu Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti grupės parlamentarų parengtą nutarimo projektą, kuriame Vyriausybei siūloma Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti kongresų centrui, tuo pat metu įamžinant senąsias žydų kapines ir Sąjūdžio veiklą.
Kalbėdamas apie žydų bendruomenės reakcijas dėl Sporto rūmų, G. Nausėda pabrėžė, kad planai dėl pastato ateities neigiamai nepaveiktų žydų tautos tragedijos atminimo.
„Buvome pasikvietę į susitikimą prezidentūroje konkrečiai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę (Fainą Kukliansky – BNS) ir ji girdėjo, apie kokius planus kalbama. Taip kad šiuose planuose nėra jokio triukšmo arba jokių pasilinksminimų idėjų organizuoti ten. Tai yra kalbama tik apie labai konkrečias misijas, apie konferencijas, galbūt apie rimtosios muzikos koncertus, taip kad tai niekaip, manau, neigiamai nepaveiktų žydų tautos tragedijos ir jos atminties“, – akcentavo šalies vadovas.
„Manau, kad čia reikalinga dar tolesnė diskusija ir turbūt turime dar atviriau ir labai rimtai, atsakingai pristatyti, apie kokius planus kalbame, nes dažniausiai nesusišnekėjimas vyksta tada, kai kažkas kažko iki galo nesupranta ir tada prisigalvoja baimių, kurių šiaip neturėtų būti“, – nurodė G. Nausėda.
