Nors prognozuota, kad leidus stabdyti kaupimą pensijai per dvejus metus pasitrauks apie 40 proc. žmonių, maždaug tiek jų pasitraukė vos per pirmus 3 mėnesius. Valdantieji ramina, kad laidoti antrąją pakopą dar anksti, ir tikisi, jog dalis sustabdžiusiųjų kaupimą dar sugrįš. Pinigus atgavusiems žmonėms kyla klausimų – kodėl neatgavo visos sukauptos sumos. Gyventojų išlaidavimo poveikį ekonomikai pakomentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Seimo Kultūros komitetas vėl susirinko į neeilinį posėdį dėl LRT įstatymo pataisų. Opozicija sako, kad šaukiant jį buvo pažeistas Seimo statutas. Tačiau pirmininkas Kęstutis Vilkauskas šiuos nuogąstavimus atmeta ir penktadienį žada kviesti į dar vieną neeilinį posėdį. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikisi, kad pataisos bus priimtos dar gegužę.

Vengrijos rinkimų nugalėtojas Peteris Magyaras žada naująją vyriausybę suformuoti iki gegužės vidurio ir iš karto imtis svarbiausių reformų. Tarp jų – atkurti nepriklausomą žiniasklaidą. Žadama nedelsiant imtis ir antikorupcinių priemonių – taip iš Europos Sąjungos siekiama gauti 10 mlrd. eurų, kurie fonde įšaldyti dėl rinkimus pralaimėjusio Viktoro Orbano teisės viršenybės pažeidimų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai teigia neišgirdę premjerės Ingos Ruginienės minėtų planų, kaip Lietuva ketintų gintis be JAV paramos. Ruginienė anksčiau sakė, kad Vyriausybė turi ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti. Pasak komiteto vicepirmininko Lauryno Kasčiūno, komiteto nariams tik pristatyta, kaip būtų, jei viskas vyktų pagal NATO planus.

Kariuomenės vadas sako, kad keičiantis geopolitinei situacijai gynybos planai yra pritaikomi prie esamos padėties. Sąjungininkų paramos ieškanti Ukraina dabar ir pati turi ką pasiūlyti. Karo patirtis šaliai leido greitai kurti pigesnes ir labai veiksmingas technologijas. Ukrainos proveržį karo pramonėje aptarė KTU gynybos technologijų ekspertas Andrius Vilkauskas.

Po ilgų dešimtmečių draudimų Japonija rengiasi istoriniam žingsniui – panaikinti dalį ginklų eksporto apribojimų. Sprendimas sulaukė didžiulio susidomėjimo tarp JAV sąjungininkių, kurios nerimauja dėl Vašingtono gynybos įsipareigojimų ir Amerikos ginklų tiekimo, kurį temdo karas Artimuosiuose Rytuose.

Prieš galimas antrąsias derybas su Iranu Jungtinės Valstijos didina spaudimą – kariuomenė skelbia visiškai užblokavusi Irano uostus, kad šalis negalėtų prekiauti nafta ir nusilptų ekonomiškai. Iranas sako, kad jei amerikiečių blokada tęsis, Teheranas ims blokuoti laivybą Raudonojoje jūroje.

Žiniasklaida praneša, kad Pentagonas į regioną taip pat pasiuntė daugiau karių ir technikos, jei dar kartą žlugtų derybos ir pasibaigtų paliaubos. ES planus dėl energetikos krizės aptarė LRT korespondentė Milda Vilikanskytė.

Ved. Jovita Vitkauskė.