16 metų trukęs Vengrijos premjero Viktoro Orbano valdymas baigėsi triuškinamu pralaimėjimu. Buvusio jo sąjungininko Peterio Magyaro opozicinė „Tisza“ užsitikrino superdaugumą – 138 mandatus iš beveik 199. Rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias Vengrijos demokratijos istorijoje – prie balsadėžių atėjo beveik 80 procentų rinkimų teisę turinčių piliečių. Iš Budapešto naujienas pranešė LRT reporteris Lukas Kivita.

Praėjus vos septyniolikai minučių, kai Viktoras Orbanas pripažino triuškinamą pralaimėjimą, juo suskubo džiaugtis Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ilgametis Vengrijos lyderis buvo vienas aršiausių jos priešininkų. Šia tema iš Briuselio – LRT korespondentė Milda Vilikanskytė.

Lietuvos oro uostuose neapmuitintų prekių parduotuves valdanti Vokietijos bendrovė iki šiol prekes tiekia ir Aliaksandro Lukašenkos režimo parduotuvėms. LRT skelbė, kad vokiečiai toliau prekiauja ir Rusijoje, tačiau tai specialiai Vyriausybės komisijai nepasirodė reikšminga – grėsmių nacionaliniam saugumui nenustatyta. Tyrimą pristatė LRT žurnalistas Mindaugas Aušra.

Popiežius Leonas XIV pradeda svarbią, vienuolikos dienų trukmės kelionę po Afrikos žemyną. Šis antrasis didelis pontifiko užsienio vizitas nuo jo išrinkimo pernai gegužę atspindi didėjančią Afrikos svarbą katalikybėms. Remiantis poros metų senumo duomenimis – naujesnių nėra – daugiau nei penktadalis pasaulio katalikų gyvena Afrikoje, o tai sudaro apie 288 milijonus žmonių. Tai vienas iš sparčiausiai augančių regionų Bažnyčiai. Popiežiaus vizitu Afrikoje domėjosi pasaulio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako manantis, kad naftos ir benzino kainos gali išlikti aukštos iki lapkritį vyksiančių vidurio kadencijos rinkimų. Tai retas atvejis, kai Baltųjų rūmų šeimininkas pripažįsta galimas politines pasekmes dėl karo su Iranu. Kelias savaites jis tikino, kad kainų kilimas bus tik trumpalaikis reiškinys. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovo Lino Kojalos komentaras.

Pradedame reportažų ciklą apie antrąją pensijų pakopą. Kas jos idėją prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus atnešė į Lietuvą, kodėl kaupimas privačiuose fonduose tapo toks, koks yra. Gali būti, kad ne daug kas žino, bet jaunimui jau tada galėjo būti įvesta prievolė kaupti privalomai. Kad tai neįvyko, privačių pensijų fondų idėjos architektė iki šiol vadina klaida. Pačios privataus kaupimo galimybės pirmieji ėmėsi konservatoriai, nors galutinai įtvirtino socialdemokratai. Antroji pakopa – dešimtis kartų koreguota, triskart reformuota. Bet tuo jos istorija turbūt nesibaigs. Ekonomistai sako – pokyčiai neišvengiami ir toliau.

Lietuvoje kasmet į teismus kreipiamasi arti 200 tūkstančių kartų. Didžiausią dalį visų bylų sudaro ne nusikaltimai, o civiliniai ieškiniai – ginčai tarp asmenų, skyrybos, alimentai, paveldėjimas, skolų išieškojimas. Apie tiesos paieškas teisminiu keliu – buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Ramutė Ruškytė.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų labiausiai bijo atsidurti sunkaus ligonio ir benamio situacijoje, rodo reprezentatyvi Lietuvos „Carito“ užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Būtent šiems pažeidžiamiems žmonėms visuomenė ir būtų linkusi padėti labiausiai, tuo metu mažiausiai nori padėti nelegaliems migrantams. Daugiau apie tyrimo duomenis – LRT žurnalistė Justina Ilkevičiūtė.

Ved. Rasa Tapinienė.