Donaldui Trumpui paprašius NATO sąjungininkių pagalbos apsaugant Irano faktiškai uždarytą Hormūzo sąsiaurį, Europos šalys neskuba siųsti pajėgų į Persijos įlanką. Vokietijos užsienio reikalų ministras pirmiausia nori sužinoti, kada baigsis Izraelio ir Amerikos karinė kampanija Irane. Londonas teigia dar nepriėmęs sprendimo dėl pagalbos, tačiau pabrėžia, kad tai nebūtų NATO misija. Donaldo Trumpo pareiškimus Briuselyje aptarė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai. Apie tai ir plačiau – korespondentės Mildos Vilikanskytės reportažas. Portalo „Delfi“ korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas sako, kad kol kas nėra aišku, ko konkrečiai prašo Donaldas Trumpas, bet teigia, kad europiečiai šią situaciją galėtų išnaudoti kaip progą derėtis dėl savo interesų.

Litrui dyzelino Lietuvos degalinėse perkopus dviejų eurų ribą, Vyriausybė ketina į rinką išleisti apie 80 tūkstančių tonų naftos ir jos produktų atsargų. Tikimasi, kad tai kainas sumažins keliolika centų. Tačiau verslo atstovai priemonę kritikuoja – esą neaišku, kokiomis kainomis valstybė ateityje vėl turės pildyti rezervą, todėl ir toliau ragina peržiūrėti akcizus.

Jungtinės Valstijos apsirūpina sava nafta, tačiau dėl pasaulinės krizės benzino kainos šalyje per kelias savaites pakilo beveik trečdaliu. Ir nors jos vis tiek yra gerokai mažesnės nei Europoje, ekonominis šio karo poveikis tampa ištikimybės testu Donaldo Trumpo rinkėjams. Augustino Šemelio reportažas iš Jungtinių Valstijų.

Nors dalis amerikiečių tiki, kad po šio karo iraniečiai įgis daugiau pilietinių teisių, tuo viešai jau suabejojo ir Trumpas, sakydamas, kad režimas nebūtinai grius greitai, ir Benjaminas Netanyahu, pareiškęs, kad Irano žmonėms gali nepavykti nuversti valdžios. Situaciją Irane apžvelgė VU TSPMI dėstytoja Ieva Koreivaitė.

Pavasarinis potvynis pasiekė ir pamarį – čia užlieta pusšimtis sodybų, keletas kelių. Vidurio Lietuvoje iš krantų išsiliejęs Nevėžis apsėmė sodų bendrijas ties Kėdainiais. O Šiaurės Lietuvoje smarkiai tvinsta ūkininkų laukai. Ir nors dėl pakilusio vandens gyventojams kol kas namų palikti nereikia, pareigūnai ragina būti pasiruošus.

Kino kūrėjams išdalyti Oskarai. Daugiausia – šešis – pelnė juosta „Mūšis po mūšio“: kaip geriausias filmas, už geriausią adaptuotą scenarijų ir režisieriaus bei antraplanio aktoriaus darbą. Juostoje neabejotinai gausu paralelių su dabartine Amerikos politika ir siekiu vėl padaryti šalį didžią. Apdovanojimų ceremoniją aptarė laidos „Čia kinas“ apžvalgininkas Antanas Laurušas.

Ved. Guoda Pečiulytė.