Naujasis Irano lyderis Ajatola Mojtaba Khamenei pirmą kartą viešai kreipėsi į Irano gyventojus. Žinių pranešėjo perskaitytame pranešime jis žada kerštą Amerikai ir Izraeliui, ragina toliau blokuoti Hormūzo sąsiaurį. Jame daugėjant Irano atakų prieš laivus, naftos kaina šiandien vėl pasiekė 100 dolerių už barelį. Donaldo Trumpo teigimu, Amerika iš to tik pelnosi, o Iranas beveik nugalėtas.

Matant be paliovos kylančias naftos ir dujų kainas, finansų ministerijai pavesta rasti sprendimų, kaip mažinti neigiamą poveikį gyventojams. Premjerė kalba apie degalų kainų lubas, ekonomikos ir inovacijų ministras siūlo laikinai keisti akcizus. Turizmo sektorius ragina Vyriausybę grįžti prie per pandemiją taikytų priemonių.

Išsamiau – SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, daugiausia Irano smūgių iš arabų šalių sulaukia Jungtiniai Arabų Emyratai. Tūkstančiai turistų ir verslininkų jau paliko kapitalizmo rojumi laikytą didžiausią šios valstybės miestą Dubajų. Tiesa, Jungtinių Arabų Emyratų valdžia bando išlaikyti saugumo įvaizdį, specialiai samdomi nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose pasakoja apie nepakitusią ramybę ir saugumą. O vaizdais apie miesto apšaudymą pasidalijusiems žmonėms gresia net kalėjimas už skleidžiamą paniką.

Išsamiau – „Poilsio Emyratuose“ gidas Kęstutis Urbonas.

Karas Artimuosiuose Rytuose viena iš temų, kurias šiandien aptarė Lietuvos ir Čekijos prezidentai. Viešėdamas Vilniuje, Petras Pavelas teigė, kad net jei naftos kainos toliau augs, jo šalis nesvarstys jos vėl pirkti iš Rusijos. Tačiau šiuo, gynybos ir paramos Ukrainai klausimais Čekijos valdančiųjų pozicija nuo prezidento skiriasi. Pavelas kritikuoja parlamento sprendimą išlaidas gynybai sumažinti iki vieno ir aštuonių dešimtųjų procento nuo BVP – tai perpus mažiau nei NATO narės sutarusios.

Seimas ėmėsi svarstyti darbo grupės parengtą Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pakeitimų projektą. Po pateikimo siūlomoms pataisoms pritarė 67 parlamentarai. Šią savaitę žiniasklaidos atstovai kreipėsi į parlamentarus, premjerę ir kultūros ministrę, ragindami nebalsuoti už šį projektą. Atskirus siūlymus teikė ir opozicija, tačiau jie atmesti. Anot opozicijos atstovų – valdantieji dar kartą neišlaikė demokratijos egzamino.

Žurnalistų profesionalų asociacijos valdybos narė Jūratė Damulytė sako, kad naujuose pasiūlymuose galima įžvelgti ir pozityvių dalykų, tačiau įstatymo tikslas nesikeičia: pakeisti LRT vadovybę ir turėti didesnę politinę įtaką visuomeniniam transliuotojui.

Seimas šiandien – ne tik LRT, bet ir nepasitikėjimo Juozu Oleku klausimas. Tiesa, balsavimas dėl jo atleidimo žlugo, jame nedalyvavus valdantiesiems. Opozicija Oleką atstatydinti siekė dėl siūlymo į Konstitucinio teismo teisėjus skirti socialdemokratą Julių Sabatauską. Pats Seimo pirmininkas teigė, kad kaltinimais jam opozicija bando rinktis papildomus politinius taškus.

Vaidinamųjų Maskvos namų Vilniuje nepavyksta nugriauti daugiau nei trejus metus. Sostinės meras Valdas Benkunskas siūlys įstatymo pataisas, kuriomis verslui būtų sudaryta galimybė pastatą nugriauti nemokamai. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas mero idėją vadina nerealistiška.

Ved. Guoda Pečiulytė.