Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranui per vėlu derėtis, o Izraelis smogė Irano prezidentūrai ir kitiems taikiniams Teherane. Izraelis toliau smūgiuoja ir „Hezbollah“ taikiniams Libane, o į jo pietus pasiuntė karių buferinei zonai sukurti. Savo ruožtu, per ketvirtą karo dieną Teheranas vėl atakavo Artimųjų Rytų energetikos objektus, toliau keldamas naftos ir dujų kainas pasaulyje, taip pat paleido dronus į Amerikos ambasadą Saudo Arabijoje. Izraelio premjeras tikina, kad karas nesitęs ilgai, tačiau tiek Amerika, tiek Izraelis pabrėžia kariausiantys tiek, kiek reikės. Tiesiogiai iš Vašingtono – LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas.

Gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius teigė, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose įneša naujų įtampų ir į transatlantinius santykius. Stebint Irano atsaką, numatyti, kiek laiko šis konfliktas tęsis ir kokia bus jo baigtis, labai sudėtinga. Tuo metu VU TSPMI dėstytoja Ieva Koreivaitė teigia, jog nematyti ženklų, kad galėtų kilti visuomenės sukilimas ar atsirasti veiksmų, kurie vestų prie režimo nuvertimo.

Jungtiniams Arabų Emyratams atnaujinus dalį skrydžių, Vyriausybė pradeda Artimuosiuose Rytuose įstrigusių Lietuvos piliečių evakuaciją. Kadangi bilietus į skrydžius gauti vis dar labai sunku, pirmenybė teikiama vaikams ir sergantiems žmonėms. Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas, gidas, keliautojas ir žurnalistas Rytas Šalna kiek anksčiau laidoje „Laba diena, Lietuva“ pabrėžė, kad dalis naftą išgaunančių Persijos įlankos šalių neturi kitos alternatyvos, kaip tik gabenti ją per Hormūzo sąsiaurį. Strateginę Hormūzo sąsiaurio reikšmę ir tai, kaip karas Irane kelia energijos kainas, apžvelgė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Institucijoms – dar vienas skundas dėl prezidento tvoros. Tiesa, šįkart – dėl prieš aštuonerius metus vykusio perstatymo. Prezidentas reaguoja emocingai, o analitikai ginčijasi, kaip sureaguos rinkėjai. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateiktas dar vienas skundas dėl prezidento Gitano Nausėdos sklypo. Šį kartą prašoma ištirti tvoros perstatymą prieš aštuonerius metus ir institucijų patvirtinti, kad dalis tvoros išties stovėjo valstybinėje žemėje. Prezidentas sako nenorėjęs užimti valstybinės žemės. Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigė nemanantis, kad dėl tvoros istorijos sumenktų pasitikėjimas prezidentu Gitanu Nausėda.

Ved. Guoda Pečiulytė.