Tik dažnai gyvenimas tyliai pasikeičia į režimą „dar truputį pakentėsim“ – ir staiga šeima pradeda gyventi kaip kambariokai: vienas grįžta naktį, kitas išeina ryte, o pasimatymas vyksta darbo vietoje.

Šioje laidoje kalbam apie darboholizmą, kuris iš išorės atrodo kaip atsakomybė ir pastangos dėl šeimos, bet viduje dažnai slepia visai kitus mechanizmus: dopaminą, pabėgimą, savivertę, baimę sustoti.

Ir svarbiausia – kur yra riba, po kurios „nieko blogo nedarau“ pradeda griauti santykius, sveikatą ir gyvenimo prasmę.

Jei atpažįstate situaciją, kai: vis mažiau laiko lieka artimiesiems, pyktis jau išseko ir atėjo nuovargis, o klausimas „ar taip įmanoma išlaikyti šeimą?“ vis dažniau skamba galvoje i ši laida gali būti tuo „restarto“ mygtuku, kurį atidėliojote per ilgai.