Jungtiniuose Arabų Emyratuose prasideda pirmosios trišalės derybos dėl karo Ukrainoje. Jose dalyvauja Ukrainos ir Rusijos atstovai bei JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad derybose bus aptariamas teritorijų klausimas. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje keturias valandas aiškino Jungtinių Valstijų derybininkams, kad Rusija tęs karą, kol Ukrainos pajėgos nepasitrauks iš viso Donbaso regiono. Situaciją komentuoja politologas Alvydas Medalinskas.

Kodėl Donbaso regionas toks svarbus Rusijai? Kodėl ji reikalauja atiduoti teritorijas, kurių nesugeba užimti daugiau nei 10 metų?

NATO pagalba Amerikai suabejojusiam Donaldui Trumpui pareiškus, kad Aljanso kariai Afganistane laikėsi už fronto linijų, sąjungininkai prezidentą kritikuoja. Jungtinės Karalystės premjeras Trumpo žodžius vadina įžeidžiančiais ir baisiais. Bet Baltieji rūmai atkerta: šalia Amerikos kitų šalių indėlis į NATO nublanksta. Plačiau apie tai – pokalbis su gynybos apžvalgininku ir Lietuvos misijos Afganistane vadovu Aleksandru Matoniu.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pradėjo vizitą Grenlandijoje, pabrėždama paramą salos gyventojams. Vizito metu ji susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir pritarė Aljanso misijai Arktyje bei aplink Grenlandiją. Kol kas neaišku, kaip Jungtinėms Valstijoms pavyko atsitraukti nuo anksčiau išsakytų grasinimų, tačiau Vašingtonas teigia derantis dėl susitarimo, kuris leistų Amerikai plėsti karinį buvimą saloje.

Europos Sąjungos lyderiai po naktinio pasitarimo dėl santykių su Jungtinėmis Valstijomis paskelbė esantys pasirengę ginti Bendrijos interesus ir priešintis politinei bei ekonominei prievartai. Nors sprendimas dėl Grenlandijos šiuo metu laikomas laikinu atokvėpiu, diplomatai įspėja, kad naujos krizės rizika išlieka. Lyderiai pabrėžia nenorintys griauti dešimtmečiais kurtų transatlantinių santykių, tačiau skeptiškai vertina Donaldo Trumpo inicijuotą Taikos tarybos idėją. Iš Briuselio – LRT korespondentai Milda Vilikanskytė ir Evaldas Labanauskas.

Šiemet Lietuva gynybai skiria rekordinį – 4 mlrd. 790 mln. eurų – biudžetą. Daugiau nei trečdalis šios sumos numatyta ginkluotei ir karinei technikai įsigyti, likusi dalis – infrastruktūros plėtrai, karių ir personalo atlyginimams. Krašto apsaugos ministerija pernai skelbė panaudojusi beveik visą skirtą biudžetą. Pasak pastarųjų metų krašto apsaugos ministrų, pagrindinis tikslas buvo ir išlieka kariuomenės poreikių užtikrinimas.

Rukloje prisiekė pirmieji Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, kurie tarnaus 1-ojoje divizijoje. Kariai į tarnybą bus kviečiami pagal poreikį – vidutiniškai 20–50 dienų per metus. Jie reguliariai dalyvaus pratybose ir mokymuose, atnaujins karinius gebėjimus, o prireikus bus pasirengę prisijungti prie divizijos veiksmų. Už tarnybos dienas mokamas atlygis. Savanorišką nenuolatinę karo tarnybą gali rinktis asmenys nuo 18 iki 60 metų.

Ved. Deividas Jursevičius.