Kelias į laisvę
Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius vykę Roko maršai, taikūs Lietuvos žmonių protestai turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą ir vidinį žmonių laisvėjimą susiejo su valstybės laisvės idėja, kurios sutrypti buvo nebeįmanoma. Šia kalbančia istorija pasakojame mūsų kelią į laisvę, kuriuo vieningai žengdami atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę. Šią virtualią garso ekskursiją sudaro 11 stotelių, kurios žymi lemtingus Lietuvos kelio į laisvę įvykius – nuo pirmojo 1987-aisiais per Lietuvą nuvilnijusio Roko maršo iki vilniečių džiaugsmo akyse, kai miesto aikštėje virto Lenino skulptūra. Prisiminkime istoriją, kurią šiandien turime dar stipriau branginti.
Kelias į laisvę. Lenino paminklo nuvertimas Lukiškių aikštėje (1991.08.23)
2022-03-04 12:00
Kelias į laisvę. Pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę | Islandijos g. (1991.02.11)
2022-03-04 11:30
Kelias į laisvę. Nepriklausomybės paskelbimas |Aukščiausioji Taryba (Seimas) (1990.03.11)
2022-03-04 11:00
Kelias į laisvę. Baltijos kelio dalyvio pėdos (2013.05.24)
2022-03-04 10:30
Kelias į laisvę. Gedimino pilies bokštas – Baltijos kelio pradžios taškas (1989.08.23)
2022-03-04 10:00
Kelias į laisvę. Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Sporto rūmuose (1988.10.22-23)
2022-03-04 09:30
Kelias į laisvę. Sąjūdžio mitingas Vingio parke (1988.08.23)
2022-03-04 09:00
Kelias į laisvę. Sąjūdžio gimimas |Lietuvos Sąjūdžio būstinė (Gedimino pr. 1) (1988.09)
2022-03-04 08:30
Kelias į laisvę. Sąjūdžio gimimas | Lietuvos mokslų akademija (Gedimino pr. 3) (1988.06.03)
2022-03-04 08:00
Kelias į laisvę. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (1987.08.23)
2022-03-04 07:30
Kelias į laisvę. Lenino paminklo nuvertimas Lukiškių aikštėje (1991.08.23)
Istorinė akimirka, daugeliui tapusi atsisveikinimo su sovietmečio simboliu, užfiksuota 1991-ųjų rugpjūčio 23-iosios archyviniuose kadruose. Beveik keturiasdešimt metų Vilniuje stovėjusi Lenino skulptūra atitrūksta, pakimba ore, pamoja ranka susirinkusiems vilniečiams ir iškeliauja.
Tą dieną Lukiškių aikštė – sovietmečiu pervadinta Tarybų, o vėliau Lenino aikšte – buvo pilna pakiliai nusiteikusių žmonių. Minioje plevėsavo trispalvės, nors apie sovietų vado skulptūros palydas oficialiai skelbiama nebuvo. Lietuva jau pusantrų metų buvo laisva, bet nukelti Lenino paminklus miestuose užtruko. Vos paskelbus apie tokius planus, Vilniuje ir Klaipėdoje kurį laiką juos saugojo šalyje dislokuotos sovietų armijos šarvuočiai.
Bet 1991-ųjų rugpjūtį, Maskvoje žlugus pučui, nuotaikos ėmė keistis. Sovietų kariškiai traukėsi iš užimtų pastatų Vilniuje ir kitose šalies vietose. Jie apleido per kruvinąją sausio 13-ąją užimtą Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radiją ir televiziją. Liudininkai pasakoja, kad tų metų rugpjūčio 23-iąją mintis nukelti Lenino paminklą Vilniuje gimė spontaniškai.
Aikštėje dirbę kelių inžinieriai nežinojo, kaip skulptūra pritvirtinta, nes brėžinių paskubomis rasti nepavyko. Todėl teko improvizuoti. Lynu apjuostą skulptūrą truktelėjus kranu, ji lūžo per kelius ir džiugiais plojimais Leninas buvo palydėtas į čia pat aikštėje pastatyto sunkvežimio priekabą.
Simbolinis įvykis žymėjo naują valstybės istorijos etapą, kuriame nebėra vietos diktatoriams. Kelerius metus praleidusi tuometinio Dailės kombinato dirbtuvėse, Lenino skulptūra kartu su kitais paminklais sovietų veikėjams dabar stovi eglyne, netoli Druskininkų įkurtame Grūto parke.
Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos prasidėjo dar po metų ir oficialiai baigėsi tik 1993-iųjų rugpjūtį.
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: