Parodų rūmai
Nuo tada, kai 1907 m. Vileišių rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių „dailos“ paroda, pasikeitė ir kūrybos sąlygos, ir pats menas, ir jį nusakantis žodynas. Galbūt kalbėjimas apie meną, diskusijos apie kūrybą ir kuravimą padėtų į parodas pažiūrėti kaip į originalius pasakojimus, esančius kur kas arčiau nei mums atrodo? LRT Klasikos laida „Parodų rūmai“ po svarbias, kontroversiškas, tendencijas diktuojančias ar pražiūrėtas parodas kviečia pasivaikščioti su menotyrininkais ir menotyrininkėmis, meno istorikais ir istorikėmis, kritikais ir kritikėmis, kurių įžvalgos, vertinimai ir keliami klausimai išryškina parodų svarbą, kontekstą, problematiką, o gal veikia kaip parodos skaitymo instrukcija. Laidos klausykite kas antrą šeštadienį 10.05 val. per LRT KLASIKĄ. Laidos vedėja Jogintė Bučinskaitė.
Su „Gen Z“ viskas „ok“, su MO paroda apie ją – ¯\(ツ)/¯
2026-05-09 07:05
Kūrybos sūpynės ar intymumo slėpynes? Kritiškai apie ilgai lauktą Šontos retrospektyvą
2026-04-25 07:05
Kūryba kaip gyvenimo pigmentas. Apie akmenis, spalvas, abstrakciją ir lėtą laiką parodose
2026-04-11 07:05
Paroda apie Kernagį – nostalgiška kelionė po artisto kambarius ar neiššovęs konfeti?
2026-03-28 08:05
„Suaugę sapnai“: smaragdiškai žali, gaivališki, erotiški. Paroda apie gamtą ir išeivystę
2026-03-14 08:05
Varšuvoje – paroda, kurioje gimdymas ir karas, kūryba ir protestai turi moterų veidus
2026-02-28 08:05
Videomeno pievos ir kantrios akys: kaip audžiami judantys vaizdai ir parodos su jais?
2026-02-14 08:05
Skulptūrų parodose – masažas medžio gumbui, skambantys vamzdžiai, medžiagos meistrystė
2026-01-31 08:05
Padirbti parodą ir pinigus: Mykolas Valantinas, jo „Tėvas“ ir 3,5 mln. litų ant ŠMC grindų
2026-01-17 08:05
2025-ųjų piruetas: svaigūs nuo įvykių meno metai, bandant išlaikyti vertybinę pusiausvyrą
2026-01-03 08:05
Kūryba kaip gyvenimo pigmentas. Apie akmenis, spalvas, abstrakciją ir lėtą laiką parodose
Abstrakti kūryba, o ypač tapyba, dažnai palieka nežinomybės pojūtį – panašiai kaip dabartinis neapibrėžtumo laikotarpis. Paviršiaus, spalvos, medžiagų, mastelio ir šviesos klausimai skatina mus iš naujo permąstyti tokio meno interpretavimą ir artikuliavimą. Kaip kalbėti apie parodas, kuriose formos išnyra iš atminties gelmių, o rezultatas atsparus konkrečioms reikšmėms? O jei viena paroda galėtų paaiškinti kitą? Kol galerijoje „Drifts“ Agnės Juodvalkytės parodoje „Sūkuriai“ spalvos tirpsta ant negruntuotų drobių, Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ Simona Rukuižaitė parodoje „Akmuo ir vanduo“ spalvas „sugrąžina į žemę“ – lyg šiuolaikinė alchemikė trina uolienas ir konstruoja ochros paletę, galbūt ir naują pasaulį, kuriame geologija remiasi poetine prieiga, o laikas juda atbulai. Apie kertinius parodų akmenis, intuityvų kūrybos ir spalvų patyrimą kalbamės su šiuolaikinio meno kuratore, menotyrininke, redaktore Asta Vaičiulyte.
Ved. Jogintė Bučinskaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: