
Gilūs pokalbiai su švietimo profesionalais, ekspertais, mokytojais šviesuoliais, karjeros konsultantais, daug pasiekusiais mokiniais bei studentais, ar su tėvais, kuriems pavyko uždegti ugnį savo vaikų akyse ir širdyse, taip pat analitiniai vertinimai, netikėti tyrimai ir statistiniai pjūviai padės giliau suvokti švietimo sistemą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 16.30 val.
2026-05-14 13:30
2026-05-07 13:30
2026-04-30 13:30
2026-04-23 13:30
2026-04-16 13:30
2026-04-09 13:30
2026-04-02 13:30
2026-03-26 14:30
2026-03-19 14:30
2026-03-12 14:30
Matematikos spragos žlugdo abiturientų svajonę tapti inžinieriais?
Minimalus konkursinis balas į inžinerijos studijas universitetuose šiemet pirmą kartą perkopė 7 balus – pirmame etape siekė net 7,14, o antrame – 7,01. O daugiau nei 400 pretendentų į inžinierius liko už borto – pristigo valstybės finansuojamų studijų vietų, tad jiems teko rinktis kitas studijas.
Iš viso šiemet į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę universitetuose priimti 1 507 jaunuoliai (pernai, 2024 m. – 1 358), kolegijose – 1 484 stojantieji (pernai, 2024 m. – 1 440).
Pernai konkursinis balas į inžineriją siekė 6,71, bet norinčių buvo irgi gerokai daugiau, nei valstybė skyrė vietų – per 200 pretendentų nepateko į inžineriją.
Tokio inžinerinių studijų populiarumo neprognozavo net Lietuvos bendrojo priėmimo specialistai, nors jaunuolių, besirenkančių inžinerinių krypčių studijas, skaičius pradėjo augti 2021 m., kai Vyriausybė įvardijo inžineriją kaip vieną strateginių studijų krypčių ir numatė tikslines 200 eurų stipendijas, be to, kasmėnesines 100-500 EUR stipendijas skyrė ir įvairių verslo bei pramonės šakų atstovai. Tad jau 2023 m. vykusio priėmimo metu buvo perskirstytos net valstybės finansuojamos studijų vietos, kad būtų priimti visi norintieji tapti inžinieriais.
Tiesa, dar prieš penketą metų – 2020 m. liko apie 950 nepanaudotų valstybės finansuojamų studijų inžinerijos kryptyse vietų, o 2019 m. – 880. O ir didžiausias balas, stojant į inžineriją, tesiekė 5,6 universitetuose ir 3,38 – kolegijose.
Vis dėlto darbdaviai nėra tokie džiugūs.
Mat, pasirodo, ne į visas inžinerines kryptis yra toks konkursas: gamybos, saugos, kelių, tiltų, statybos bei kai kurios kitos inžinerijos kryptys ir toliau tesulaukia menko stojančiųjų skaičiaus.
Kas tai lemia: ar įsivaizdavimas, kad inžinerija yra „purvina“ ar menkai apmokama profesija? O galbūt norinčiuosis rinktis STEM studijas atbaido matematikos, fizikos, informatikos ir chemijos žinių spragos?
LRT radijuje dalyvauja Rokas Stankevičius, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ skyriaus vedėjas, buvęs Telšių atviros prieigos STEAM centro metodininkas ir robotikos mokytojas, Paulius Jakuitis, edukatorius ir karjeros konsultantas, bei Giedrė Žlibinienė, EnergySmartStart programos vadovė.
Ved. Jonė Kučinskaitė.
Kitos nuorodos: