Radijo byla
Kaip elgtis gavus pirmąjį šaukimą į teismą arba antstolio raginimą? Ką derėtų žinoti apie pirkimo pardavimo sutartis, savo teises susidūrus su pareigūnais ar kelią tvora užtvėrusiu kaimynu? Teisininkų patarimai pačiose įvairiausiose gyvenimiškose situacijose. Laida transliuojama antradieniais 14.05 val.
Gyveno kartu, investavo abu, bet turtas – vieno vardu: kas priklauso po skyrybų?
2026-05-12 12:15
Dirbtinis intelektas darbuotojų atrankos procese: patogumas ar naujos rizikos?
2026-05-12 12:10
Ketinate bylinėtis teisme: kiek tai kainuos?
2026-05-12 11:05
Vidaus sandoriai savivaldybėse: teisėta išimtis ar būdas apeiti konkursus?
2026-05-05 12:05
Nuomos sutartis be klaidų: ką būtina įvertinti prieš pasirašant?
2026-05-05 11:45
Artėja ES Skaidraus atlygio direktyvos įsigaliojimas: ar išliks atlyginimų skirtumai?
2026-05-05 11:05
Siūlo prekių taisymą vietoje keitimo: naujos pardavėjų pareigos ir vartotojų teisės
2026-04-28 12:15
Nauja pacientų skundų nagrinėjimo tvarka: kas keičiasi?
2026-04-28 11:55
Rizikos laiku neregistravus intelektinės nuosavybės
2026-04-28 11:05
Palikimas su skolomis: kada verta priimti, o kada geriau atsisakyti?
2026-04-21 11:05
Nusipirkote automobilį, kuris pasirodė esąs vogtas: ką daryti?
Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad statybvietės Lietuvoje išlieka pavojingiausia darbo vieta. Vien per pirmą 2025 m. pusmetį jose žuvo 3 žmonės ir dar 19 buvo sunkiai sužaloti. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo. Pagal nelaimių skaičių Lietuva lenkia daugelį Europos šalių. Pas mus mirtinų nelaimių statybose santykis dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje. Kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija, kokios nemažėjančių nelaimių statybose priežastys? Laidos pašnekovai – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Nusipirkote automobilį, kuris pasirodė esąs vogtas: ką daryti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Panagrinėję įvairių maisto produktų etiketes dažnai galime susidurti su užrašu, nurodančiu, kad produkte gali būti tam tikrų medžiagų pėdsakų – riešutų, kiaušinių, glitimo ir pan. Toks užrašas neretai atsiranda ir ant tų produktų, kuriems pagaminti šios medžiagos nereikalingos. Kodėl tokia praktika taikoma? Kaip tai paaiškina teisės aktai? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.
Ved. Artūras Matusas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: