Naftos kainų šuoliai pasaulyje, kylanti įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimai viename svarbiausių pasaulio energijos kelių – Hormuzo sąsiauryje dar kartą primena, kad energetinis saugumas šiandien yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.
Tokie geopolitiniai sukrėtimai skaudžiai paveikia nuo importo priklausomas valstybes, tarp jų ir Lietuvą.
Apie tai kalbama ir Tarptautinės energetikos agentūros (angl. IEA) ataskaitose, kuriose pabrėžiama, kad pasaulis susiduria su precedento neturinčiu energetinio saugumo grėsmių spektru – nuo naftos ir dujų tiekimo sutrikimų iki kibernetinių atakų bei klimato ekstremumų.
Lietuvai tai – ne teorinis scenarijus
Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos transportavimo taškų, per kurį 2025 m. keliavo 25 proc. pasaulinės jūra gabenamos naftos eksporto ir 20 proc. suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto. Bet kokie trikdžiai šiame regione akimirksniu atsispindi pasaulinėse energijos kainose. Lietuvai tai reiškia didesnes degalų ir energijos kainas, augančius logistikos kaštus ir papildomą spaudimą ekonomikai.
Tokios krizės aiškiai parodo, kodėl būtina diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro. Lietuva šia kryptimi jau padarė reikšmingų žingsnių – investicijos į tiekimo šaltinių ir maršrutų diversifikavimą, atsinaujinančią energetiką ir elektros tinklų stiprinimą leido gerokai sumažinti pažeidžiamumą pasaulinių energijos krizių akivaizdoje.
Tai ypač išryškėjo po 2022 m. energetikos krizės, kai dėl Rusijos karo Ukrainoje Europoje smarkiai išaugo dujų kainos. Klaipėdos SGD terminalas padėjo Baltijos šalims išvengti dar didesnių pasekmių, o šiandien Lietuva jau laikoma viena sparčiausiai energetinį atsparumą stiprinančių šalių regione.
Kritiniu žingsniu tapo ir Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su Europa bei atsijungimas nuo BRELL sistemos. Tai sustiprino regiono energetinę nepriklausomybę ir sumažino geopolitinių grėsmių poveikį.
Krizė skatina spartesnį pokytį
Paradoksalu, tačiau dabartinė energetikos krizė gali tapti dar vienu postūmiu spartesnei energetikos transformacijai, kaip tai nutiko po ankstyvų 1970-ųjų naftos krizės, kuri paspartino energetinio efektyvumo ir branduolinės energijos plėtrą bei pastūmėjo šalis įkurti IEA.
IEA ataskaita, apžvelgianti 2025 m., rodo, kad saulės energija 2025 m. buvo didžiausias energijos tiekimo augimo šaltinis, kuris patenkino daugiau nei 25 proc. papildomos 2025 m. pasaulio energijos paklausos. Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai modernus atsinaujinantis šaltinis sudarė didžiausią pasaulinės energijos paklausos augimo dalį. Saulės, vėjo, hidroenergija ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai, kartu su branduoline energija, patenkino beveik 60 proc. pasaulinės energijos paklausos augimo.
Taip pat gegužę išleistoje ataskaitoje IEA teigia, kad elektromobilių pardavimai visame pasaulyje išaugo 20 proc. ir 2025 m. viršijo 20 milijonų. Tai reiškia, kad ketvirtadalis visų parduotų naujų automobilių 2025 m. buvo elektriniai. Europoje augimas buvo sparčiausias tarp pagrindinių elektromobilių rinkų – čia pardavimai išaugo daugiau nei 30 proc. ir pasiekė 28 proc. visų naujų pardavimų.
Lietuvai tai ypač aktualu – spartus vietinės elektros gamybos bei elektromobilių pardavimų augimas mažina priklausomybę nuo pasaulinių kuro rinkų svyravimų.
Kitaip tariant, kuo daugiau energijos pasigaminame vietoje ir kuo mažiau kuro sunaudojame, tuo mažesnį poveikį mums turi tokie geopolitiniai šokai kaip Hormuzo krizė.
Kokios ateities prognozės ir kam reikėtų ruoštis Lietuvai?
Tarptautinės energetikos agentūros prognozės „World Energy Outlook 2025“ rodo, kad spartesnė atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtra gali prisidėti prie ilgalaikio energetinio saugumo.
Saulės ir vėjo energetika pasaulyje auga rekordiniais tempais, o Lietuva jau dabar yra viena iš pasaulio lyderių pagal atsinaujinančios elektros gamybos augimo spartą. Plėtojami jūrinės vėjo energetikos projektai ir elektros kaupimo sprendimai ateityje turėtų dar labiau sumažinti priklausomybę nuo pasaulinių naftos rinkų svyravimų.
Kalbant konkrečiai apie Lietuvai aktualų jūrinį vėją – jo elektros energijos gamybos kiekis pasaulyje, prognozuojama, kad išaugs 6 kartus iki 2035 m. atsižvelgiant į šiandienos politikos, technologijų ir rinkų tendencijas.
Tačiau reikia nepamiršti, kad jūrinis vėjas taip pat reikalauja didelių investicijų, pastovių politikos sistemų, kurios palaiko šios technologijos vystymą, bei regioninio bendradarbiavimo siekiant tinkamai išnaudoti jo energijos potencialą. IEA taip pat prognozuoja, kad iki 2035 m. baterijų kaupiklių pajėgumai globaliu mastu išaugs beveik 10 kartų ir taps neatsiejama patikimos elektros energijos sistemos dalimi.
Krizė skatina elektrifikaciją
Nors Hormuzo krizė parodė daug pasaulio silpnųjų energetikos vietų, ji nėra tokia unikali. Kaip pabrėžiama IEA išleistame reportaže, praeityje yra buvusi ne viena krizė, pavyzdžiui, aštuntojo dešimtmečio naftos krizės, sukėlusios ekonominius sunkumus, bet tuo pačiu ir lėmusios sparčius pasaulio energetikos sistemų pokyčius.
Nuo 1975 m. iki 1985 m. ES branduolinės energijos pajėgumai išaugo 80 GW, o Prancūzijoje parduotų automobilių efektyvumas padidėjo 20 proc. Dėl 2022 m. įvykusios dujų krizės ES dabar yra pasiruošusi iki 2027 m. pašalinti visas rusiškas dujas iš savo energetikos sistemos – tai didelis pasiekimas, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. Rusija buvo didžiausia ES dujų tiekėja.
Dabartinė krizė jau dabar gerina elektros technologijų konkurencingumą: elektromobilių pardavimai regione per pirmuosius keturis 2026 m. mėnesius išaugo apie 30 proc., o gyvenamųjų namų šilumos siurblių pardavimai 11-oje pagrindinių Europos rinkų, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją, 2026 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 17 proc.
ES elektrifikacija yra galimybė apsaugoti vartotojus nuo ilgos energetikos krizės uodegos, kartu užtikrinant, kad energetikos sistemos būtų atsparesnės būsimiems sukrėtimams. Be to, Lietuva yra dešimta šalis ES pagal geriausią elektromobilių atsiperkamumą, lyginant jų konkurencingumą su vidaus degimo variklių automobiliais.
