Pagal ką tik paskelbtus preliminarius 2024 metų duomenis, Lietuvos ekonomika išaugo 2,6 proc. Dėl šiek tiek padidėjusio gyventojų skaičiaus vidutinis pajamų lygis (BVP vienam gyventojui) padidėjo apie 2 proc. Tai reiškia, kad vidutinis Lietuvos gyventojas pernai gyveno 2 proc. geriau nei 2023 metais. Turime kuo pasidžiaugti. Tačiau ne tik skaičiuokime laimėjimus, dabar laikas kelti naujus tikslus.
Ar dar norime lygintis su Estija?
Mėgstame pasitikrinti savo ekonominę pažangą lygindamiesi su kaimynais ir jau penkerius metus turime priežasčių didžiuotis. 2019 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) aplenkė ilgametės konkurentės Estijos rodiklį. Per penkerius metus lietuvių realios pajamos išaugo beveik 9 proc., o Estijoje – sumažėjo beveik 3 proc. Preliminariais duomenimis 2024 metais Estijos BVP vienam gyventojui toliau traukėsi (-0,7 proc.), tad atskirtis didėja. Mūsų „naudai“.
Priežasčių džiaugtis yra ir daugiau – Lietuvos ekonominis progresas per 100 metų, nuo 1924-ųjų, yra vienas įspūdingiausių Europoje. Anuomet, prie A. Stulginskio, Lietuvos pajamų lygis siekė vos 42 proc. Vakarų Europos vidurkio, kai šiandien, prie G. Nausėdos, net 75 proc. Nuo carinės Rusijos laikų iki pat 1995 metų Lietuva buvo labiausiai atsilikusi Baltijos valstybė, tad tai, jog šiandien esame savo regiono lyderiai, yra būtent modernios nepriklausomos Lietuvos pasiekimas. Tie, kurie liko dirbti šioje šalyje net sunkiausiais krizės metais, per 30 metų sukūrė valstybę, kuri šiandien gyvena geriau nei Portugalia, Lenkija, Japonija ir panašiai kaip Ispanija, Naujoji Zelandija ar Pietų Korėja.
Vis dėlto ekonominis progreso vertinimas neturėtų apsiriboti vien šiuo palyginimu. Estija iki 2022 metų dar buvo laikoma Baltijos šalių lydere ir taipogi lenkė Portugaliją bei Lenkiją, tačiau jau trejus metus išgyvena recesiją. Toks nuosmukis primena „ankstyvo lyderio sindromą“ – fenomeną, kurį XIX a. išgyveno ir Jungtinė Karalystė, kai, tapusi Pramonės revoliucijos pradininke, ilgainiui prarado dinamiškumą. Daug kas anuomet kaltino inovacijų nustojusius ieškoti britų verslininkus, tačiau ekonominė politika ar net fundamentali valstybės lygiavimosi kryptis čia yra ne ką mažiau svarbi. Britai „užmigo ant laurų“, estai taip pat prarado dinamiškumą, kuriuo pasaulis taip žavėjosi pastaraisiais dešimtmečiais. Svarbu, kad mes šios klaidos nekartotume.
Naujas atskaitos taškas
Jei nuspręsime, kad 2 proc. realus pajamų augimas per metus yra pakankamas, o mūsų verslas jau pakankamai inovatyvus, po kelerių metų galime atsidurti ten, kur dabar yra Estija. Todėl turime ieškoti naujo lygiavimosi taško. Natūralu žvelgti į Slovėniją ir Čekiją – turtingiausias buvusio Rytų bloko šalis, kurios susiduria su panašiais iššūkiais kaip mes. Tad nebedžiūgaukime, kad ir vėl lenkiame estus ar latvius. Kelkime ne galvą, o ambicijas – toliau tvarkykime savo ūkį, aktyviai ieškokime naujų kelių inovacijoms, nes siekiame tapti Centrinės Europos (o gal vėliau ir visos ES) lyderiais.
„Baltijos tigrai“ išeina į pensiją?
Augimas po nuosmukio gali būti apgaulingas. 2023 metais Lietuvos ekonomika buvo patyrusi nuosmukį, todėl dalis 2024 metų augimo gali būti tik „atsispyrimo efektas“. Ekonomika šiemet normalizavosi, bet nebūtinai ir toliau greitės. Jei vertintume vidutinio BVP vienam gyventojui augimą per pastaruosius dvejus metus, jis per metus sudarytų vos 0,5 proc. – galime geriau.
Artėjame prie ES vidurkio, bet dar turime kur tobulėti. Pastarąjį dešimtmetį mūsų BVP vienam gyventojui augo dvigubai greičiau nei ES vidurkis (1,5 proc. per metus). Tačiau 2 proc. metinis augimas nebėra tai, kas leistų vadintis „Baltijos tigrais“.
Ateitis – ieškant inovacijų ir keliant ambicijas
Lietuva randa savo stipriąsias sritis, pavyzdžiui, finansinių technologijų sektorių. Tačiau tą patį estai prieš dešimtmetį galėjo pasakyti apie skaitmeninės komunikacijos sektorių. Turime nuolat ieškoti naujų ekonomikos variklių, drąsiai investuoti į ateitį ir išsikelti ambicingus tikslus.
Esame stipriausia Baltijos šalių ekonomika, dabar siekime pralenkti Centrinės Europos lyderes.
