Nusileidome ir vėl kylame: kiek didės palūkanos ir kaip tai paveiks paskolas

Dėl karo Irane pabrangusių energetinių išteklių didėja infliacija. Į tai reaguoja Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris netrukus ims didinti palūkanas.

ECB Valdančioji Taryba jau ketvirtadienį Frankfurte rinksis spręsti, ar dabar ties 2 proc. riba nustatytą bazinę palūkanų normą kilstelėti iki 2,25 proc.

Abejojančių, kad bus priimtas kitoks sprendimas, – nėra. Tad pagrindinis klausimas – ar ketvirtadienio didinimas būtų pabaiga, ar kelionės pradžia?

Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įsitikinęs, kad ECB neapsiribos palūkanų padidinimu ketvirtadienį.

Pagal dabartinę infliacijos trajektoriją, mano nuomone, vieno padidinimo ECB neužteks.

A. Izgorodinas

„Pagrindinis klausimas, kokio dar palūkanų normų didinimo sulauksime. Pagal dabartinę infliacijos trajektoriją, mano nuomone, vieno padidinimo ECB neužteks. Jie, tikėtina, palūkanas padidins dar kartą. Tai bus arba liepą, arba rugsėjį. Didesnė tikimybė, mano nuomone, tai bus liepą“, – sako ekonomistas A. Izgorodinas.

Tuomet, anot ekonomisto, ECB stabtelės ir žiūrės, kaip į tai sureagavo ekonomika.

Jei taip nutiktų, bazinė palūkanų norma būtų padidinta iki 2,5 proc.

Bent dviejų palūkanų normų didinimo tikisi ir rinka. Tą rodo ir 6 mėn. EURIBOR, kuris birželio 8 d. siekė 2,58 proc.

Gal didėti ir sparčiau

Vis dėlto du didinimo kartai gali būti ne pabaiga. Pavyzdžiui, 6 mėn. EURIBOR ateities sandorių kreivė rodo, kad 2026 m. pabaigoje tarpbankinė palūkanų norma gali pasiekti net 2,92 proc.

Tai rodo, kad ECB galėtų palūkanas didinti tris ar net keturis kartus.

Vis dėlto banko SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kol kas reikėtų kalbėti apie augančią tikimybę antrojo didinimo, o tolimesnis palūkanų didinimas priklausytų nuo to, kokia situacija bus Hormuzo sąsiauryje.

„Pastarosiomis savaitėmis rinkose kalbama apie 2–3 didinimus šiais metais. Sakyčiau, kad kol kas anksti kalbėti apie trečiąjį didinimą. Nebent matysime energijos kainų didėjimą ir aiškius antrinius efektus infliacijai. Šios scenarijaus tikimybė yra nedidelė, bet mes to atmesti negalime“, – sako T. Povilauskas.

Kol kas anksti kalbėti apie trečiąjį didinimą. Nebent matysime energijos kainų didėjimą ir aiškius antrinius efektus infliacijai.

T. Povilauskas

Infliacijos poveikis paskoloms

Dabartinė bazinė palūkanų norma siekia 2 proc. Gyventojams, kurių 6 mėn. EURIBOR buvo perskaičiuotas prieš keletą mėnesiu, o paskolos dydis siekia apie 150 tūkst. eurų, palūkanų padidėjimas iki 2,5 proc. reikštų paskolos įmokos padidėjimą nuo 673 iki 716 eurų.

Jei bazinė palūkanų norma būtų padidinta iki 3 proc., įmoka galėtų išaugti iki 760 eurų.

A. Izgorodinas skaičiuoja, kad banke „Citadelė“ vidutinės paskolos dydis yra 144 tūkst. eurų, o vienas 0,25 proc. punktų palūkanų padidinimas paskolą brangina apie 20 eurų.

„Jei bus du didinimai – papildomai teks mokėti 40 eurų. Visgi, atsižvelgiant į atlyginimų augimą, stiprų ekonominį ciklą, papildomi 40 eurų neigiamai nepaveiks vartojimo ir šalies ekonomikos“, – sako ekonomistas.

Papildomi 40 eurų neigiamai nepaveiks vartojimo ir šalies ekonomikos.

A. Izgorodinas

Vis dėlto, kaip ir T. Povilauskas, jis įsitikinęs, kad palūkanų normų padidinimas daugiau nei du kartus yra mažai tikėtinas.

„Daugiau nei dviejų padidinimų euro zonos ekonomika neatlaikytų ir ECB reikėtų stipriai karpyti palūkanas“, – sako A. Izgorodinas.

Priešingai, jeigu ECB šiemet du kartus padidintų bazinę palūkanų normą, o Hormuzo sąsiauris būtų atvertas, kitąmet galėtume matyti grįžimą prie 2 proc. bazinės palūkanų normos.

„Yra nemaža tikimybė, kad kitąmet mes grįšime atgal prie 2 proc.“, – pritaria T. Povilauskas.

Gali pristabdyti nekilnojamojo turto rinką

Vis dėlto kylantis EURIBOR gali po truputį vėsinti nekilnojamojo turto rinką. Tai, T. Povilausko teigimu, būtų net į naudą.

„Manau, kad 2,5 proc. bazinė palūkanų norma yra Lietuvos ekonomiką vėsinantis dydis, tačiau nėra tiek stabdantis veiksnys, kiek Pietų ir Vakarų Europos šalyse.

Šiek tiek padidintos palūkanos yra naudingos mūsų nekilnojamojo turto rinkai.

T. Povilauskas

Dabar 6 mėn. EURIBOR matome ties 2,6 proc. Tai yra jau nekilnojamojo turto rinką šiek tiek stabdantis veiksnys. Tiek gegužę, tiek balandį nekilnojamojo turto sandorių skaičius nebėra augantis. Visgi manau, kad šiek tiek padidintos palūkanos yra naudingos mūsų nekilnojamojo turto rinkai“, – pastebi T. Povilauskas.

Savo ruožtu A. Izgorodinas skaičiuoja, kad 3 mėn. EURIBOR pasiekus 2,7 proc., nekilnojamojo turto rinkos dinamika ima sparčiai lėtėti. Rinka tikisi, kad 3 mėn. EURIBOR metų pabaigoje sieks 2,8 proc.

„Todėl galima tikėtis, kad metų gale nekilnojamojo turto sandorių dinamika aprims. Žinoma, prasidės brangesnis šildymo sezonas, nuotaikos gali būti niūrios, jei Hormuzo sąsiauris nebus atvertas. Nekilnojamojo turto rinka tikrai gali sulėtėti. Klausimas, kaip tai vertinti? Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra įkaitusi ir stabtelėjimas galėtų būti gera naujiena“, – sako ekonomistas.

Nekilnojamojo turto rinka tikrai gali sulėtėti. Klausimas, kaip tai vertinti? Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra įkaitusi ir stabtelėjimas galėtų būti gera naujiena.

A. Izgorodinas

Atnaujins prognozes

LRT.lt primena, kad ECB, didindamas arba mažindamas bazinę palūkanų normą, siekia, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu siektų 2 proc.

Gegužės mėnesio duomenimis, metinė infliacija euro zonoje siekė 3,2 proc. Tuo metu Lietuvoje ji buvo gerokai didesnė ir siekė 5,1 proc.

Dar 2026 m. kovą ECB atnaujintose prognozėse infliacija euro zonoje 2026 m. pagal bazinį scenarijų turėtų siekti 2,6 proc., o 2027 m. – 2 proc. Pagal niūriausią scenarijų, 2026 m. – 4,4 proc., o 2027 m. – 4,8 proc.

Ekonomikos augimas 2026 m. euro zonoje, pagal bazinį scenarijų, turėtų siekti 0,9 proc., o 2027 m. – 1,3 proc. Pagal niūriausią scenarijų, 2026 m. – 0,4 proc., o 2027 m. – 0,9 proc.

Ketvirtadienį ECB pateiks ir atnaujintas ekonomikos prognozes.