„Artea“ bankui antradienį dėl besitęsiančios energetinės krizės padidinus šių metų infliacijos prognozę iki 5,5 proc., banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė neatmeta, kad rudenį ją gali tekti dar didinti.
Pasak ekonomistės, į įsiplieskusį konfliktą Artimuosiuose Rytuose jautriausiai sureagavo dyzelinas, tačiau energijos nešėjų kaina yra daugelio prekių ir paslaugų pridėtinės vertės grandinėse, todėl gali paveikti platesnį prekių spektrą.
„Jau yra 5,1 proc. (suderinta metinė infliacija – BNS) pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, pagal mūsų lokalų vartotojų kainų indeksą – 5,5 procento. Rudeniop gali atsirasti antroji banga ir stebėtume jau tą grandininę reakciją platesniame spektre prekių“, – naujausių makroekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė ekonomistė.
„Kol kas matome ir atitinkamai visi stambieji prognozuotojai tikisi, kad tas taifūnas, tornadas infliacinis stipriai neįsigrauš ir nepalies platesnio prekių ir paslaugų spektro, kaip tai buvo 2022–2023 metais“, – pridūrė ji.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, žemės ūkis yra itin energetiškai intensyvus sektorius, o kylant naftos kainoms brangsta logistika ir perdirbimas, tai didina galutinių maisto produktų savikainą ir tampa maisto žaliavų infliacijos katalizatoriumi.
Tuo metu antrosios pensijų pakopos reforma, pasak „Artea“ ekonomistės, padidino mažmeninės prekybos apimtis, tačiau perteklinės infliacijos kol kas nesukūrė.
„Gera žinia ir signalas, matyt, yra tas, kad ta situacija ir tuo pinigų lietumi po pirmojo ketvirčio nebuvo pasinaudota ir kažkokios perteklinės infliacijos, perteklinio kainų kėlimo statistika nerodo“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Tai yra gera žinia šiame infliaciniame kontekste, nes suprantame, kad kainas užsiauginti labai lengva, o tuo tarpu jos retai kada bliūkšta“, – pridūrė ji.
„Artea“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 5,5 proc., o kitąmet – 3 proc. Pernai spalį prognozuotas atitinkamai 3,3 proc. ir 2,6 proc. augimas.
