Po išpardavimo penktadienį JAV akcijų indeksai vakar vėl žengė aukštyn, palaikomi stipriai augusių dirbtinio intelekto sektoriaus įmonių.
NASDAQ padidėjo 0,86 proc., o S&P 500 – 0,3 procento. Investuotojų sentimentą dirbtinio intelekto įmonių atžvilgiu padėjo kilstelėti „Nvidia“ vadovo teiginiai, kad įmonė vis dar yra pačioje dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtros ciklo pradžioje, o pastarasis akcijų kainų kritimas turėtų būti vertinamas kaip pirkimo galimybė. Į JAV biržas sugrįžęs rizikos apetitas persikėlė ir į Azijos rinkas – Korėjos KOSPI indeksas šiandien šoktelėjo 7,5 procento.
Tarp įmonių vakar išsiskyrė „Intel“, kurios akcijų kaina šoktelėjo 11 procentų. Pranešama, kad „Nvidia“ ir „Google“ ketina naudotis įmonės paslaugomis lustų gamybai, kadangi pagrindinis jų gamybos partneris TSMC šiuo metu nespėja patenkinti paklausos. Teigiama, kad „Google“ jau yra užsakiusi daugiau nei 3 mln. lustų 2028 metams. Beveik 10 proc. vakar pabrango ir kito puslaidininkių gamintojo „Micron“ akcijos. Investuotojai teigiamai reagavo į vieno iš didžiųjų bankų analitikų pakeltą akcijos kainos tikslą, kuris yra apie 70 proc. aukštesnis už dabartinę rinkos kainą. Svarbi naujiena vakar buvo ir tai, kad „OpenAI“ kompanija, vystanti „ChatGPT“, pateikė reikiamus dokumentus pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO), nors kol kas dar nenurodoma, kada šis siūlymas galėtų įvykti.
Bendrai puslaidininkių sektorius, kuris sudaro apie penktadalį S&P 500 indekso svorio, vakar paaugo beveik 4 procentus. Tuo tarpu kituose sektoriuose optimizmo buvo gerokai mažiau – net 320 S&P 500 indekso įmonių prekybos dieną užbaigė neigiamoje teritorijoje. Tarp labiausiai kritusių sektorių vakar buvo komunalinių paslaugų (-1,9 proc.) ir nekilnojamojo turto (-1,6 proc.) sektoriai. Apskritai galima įžvelgti tendenciją, kad teigiami biržų rezultatai vis labiau koncentruojasi siaurame pagrindinių dirbtinio intelekto įmonių rate, tuo metu, kai bendras rinkos sentimentas išlieka gana silpnas.
„Brent“ naftos kaina vakar pirmoje dienos pusėje buvo šoktelėjusi iki 98 dolerių, tačiau vėliau smuko daugiau nei 4 proc. ir šiandien siekia apie 93 dolerius už barelį. Investuotojai teigiamai reagavo į D. Trumpo pranešimus, kad Iranas ir Izraelis sutiko sustabdyti karinius veiksmus po savaitgalį įvykusios eskalacijos. Kartu pranešama, kad JAV ir Irano derybos dėl taikos yra tęsiamos, o D. Trumpas ir toliau kartoja, jog susitarimas gali būti pasiektas artimiausiomis dienomis. Nors panašių D. Trumpo pareiškimų apie artėjančią taiką jau buvo daug ir nė vienas jų nepasitvirtino, rinkos, panašu, yra įsitikinusios, kad D. Trumpas galiausiai vis tiek pasieks susitarimą, siekdamas išvengti karo su Iranu atsinaujinimo. Tai iš dalies patvirtina ir pranešimai, kad D. Trumpas telefoninio pokalbio su Izraelio ministru pirmininku metu jam pasakė, jog jei Izraelis nuspręstų pradėti karą su Iranu, turėtų tai daryti vienas, be JAV paramos.
Europoje vakar vyravo atsargios nuotaikos, STOXX 600 indeksui smukus 0,15 procento. Europos biržas taip pat palaikė informacinių technologijų sektorius (+1,8 proc.), kurio priešakyje buvo didžiausia Europos puslaidininkių bendrovė „ASML“ (+3,6 proc.). Tuo tarpu bendras rinkos sentimentas buvo gana silpnas – STOXX 600 indekse beveik 360 įmonių prekybos dieną užbaigė neigiamoje teritorijoje. Vokietijos DAX vakar smuko 0,58 proc., investuotojams reaguojant į balandį 3,8 proc. sumažėjusias gamyklų užsakymų apimtis. Prancūzijos CAC krito 0,23 proc., Baltijos šalių indeksas – 0,51 proc., o Italijos FTSE MIB pakilo 0,63 procento.
