Vienas didžiausių šalyje „Artea“ bankas nekeičia šių metų ekonomikos plėtros prognozės ir mano, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 procento.
Tuo metu vidutinė metinė infliacija turėtų paspartėti iki 5,5 proc. Pernai spalį prognozuotas 3,3 proc. augimas.
Prognozuojama, kad 2027 metais šalies ekonomika augs 2,1 proc., o infliacija sulėtės iki 3 proc. Pernai spalį manyta, kad BVP 2027-aisiais augs 2,3 proc., o infliacija – 2,6 procento.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiaurio blokados neapibrėžtumas neblėsta, tačiau Lietuvoje neigiamus išorinius poveikius atsvers spartesnis viešųjų investicijų ir vartojimo augimas.
„Ekonomika yra užmaitinama pinigais ir tai skatina tiek paklausą, tiek investicijas, tiek namų ūkių vartojimą“, – prognozių pristatyme antradienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, ūkio atsparumą šiemet palaiko aktyvi darbo rinka, sparčiai augančios gyventojų pajamos, sukauptos finansinės atsargos, žemas privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygis ir stipri vidaus paklausa.
Tuo metu antros pensijų pakopos reformos poveikis, anot analitikės, ne tik skatins momentinį vartojimą ir augins BVP, bet ir energijos kainų šoko akivaizdoje gyventojams suveiks kaip antiinfliacinė pagalvė.
„Vis dėlto, atsiimtų lėšų stimulas ekonomikai yra laikinas, kitąmet jo mastas bus gerokai mažesnis, tad atrasti ekonomikos augimo šaltinių, kad pranoktume šių metų aukštą rezultatą, bus sudėtingiau“, – teigė „Artea“ ekonomistė.
Jos vertinimu, didžiausią spaudimą kainoms šiuo metu daro pakilusios degalų kainos.
„Turėsime didžiausią per pastaruosius metus 5,5 proc. vidutinę metinę infliaciją. Natūralu, išorinis šokas ir tai mus paveiks. Kažkiek gali būti, kad ir patys su savo gausesniu vartojimu tą infliaciją pakurstysime. Bet pagal bazinį scenarijų atlyginimų kilimas turėtų lenkti infliaciją, tai turėtų išsaugoti gyventojų perkamosios galios manevrą, tai yra labai svarbu“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis (iki mokesčių) šiemet augs 8,2 proc., o 2027 metais – 6,8 procento.
Tuo metu darbo rinkos situacija išlieka stabili – didesnio nedarbo šuolio nenumatoma, vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., o kitąmet – 7,2 proc.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva energetinę krizę pasitiko „sveikose pozicijose“.
„Ekonomistai vertina vadinamąjį rizikos profilį šalies, žiūri einamosios sąskaitos balansą, ar šalis eksportuodama, dirbdama ir investuodama užsieniui uždirba pakankamai, kad padengtų savo importą. Tai Lietuva išties pastaruoju metu turėjo perteklių einamosios sąskaitos, reiškia, gyvename pagal išgales, uždirbtų lėšų pakanka įsipareigojimams padengti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Kitas svarbus momentas yra gyventojų ir įmonių finansinė būklė, finansų sistemos stabilumas. Tai čia irgi kol kas viskas atrodo tvariai“, – pridūrė ji.
