Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas (AT) galutinai paskelbė, kad 26 mln. eurų vertės sandoriai, siejami su pagrindiniu „Vilniaus prekybos“ akcininku Neriumi Numa (buvęs Nerijus Numavičius), buvo netinkami.
Nyderlandų AT pernai spalį neskundžiama nutartimi atmetė N. Numos kontroliuojamos bendrovės „Bertona Holdings Limited“ skundą dėl tos šalies Apeliacinio teismo sprendimo taip galutinai patvirtindamas, kad su N. Numa sieta Nyderlandų bendrovė „TAFF Asset 11” buvo netinkamai valdoma siekiant asmeninės naudos.
„Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo skundą dėl Apeliacinio teismo sprendimo. (...) Šis skundas negali lemti minėto sprendimo panaikinimo. Aukščiausiasis Teismas neprivalo pateikti šio sprendimo motyvų“, – rašoma nutartyje, kuri viešai paskelbta tik šių metų balandžio pabaigoje.
Bylą dėl šių sandorių, kuriais N. Numai galiausiai buvo išmokėta daugiau nei 19 mln. eurų, nagrinėjęs Amsterdamo apeliacinis teismas dar 2024 metų rugsėjį paskelbė, kad beveik 26 mln. eurų „TAFF Asset 11” pavedimai buvo atlikti netinkamai valdant įmonę.
Po šio Aukščiausiojo Teismo sprendimo nukentėjusios šalys galėtų oficialiai reikalauti, kad N. Numa ar jo kontroliuojamos įmonės grąžintų 25,8 mln. eurų.
Du iš trijų procesą Nyderlandų teismuose inicijavusių buvusių N. Numos verslo partnerių Gintaras ir Žilvinas Marcinkevičiai BNS sakė nenorintys ar negalintys nieko komentuoti. Pastarasis sakė abejojantis, ar tikrai jis buvo vienas iniciatorių.
BNS 2024 metais rašė, jog, pasak Nyderlandų Apeliacinio teismo, už netinkamą „TAFF Asset 11” valdymą atsakingi keturi buvę jos vadovai bei buvusios akcininkės – „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Bertona Holdings“, Kipro ribotos atsakomybės įmonės „Averline Holdings“ bei „Miglione Holdings“.
„TAF Asset 11” veikė kaip grynųjų pinigų laikymo įmonė akcininkams ir savo turtą laikė iš dalies vyriausybės obligacijų (per „JP Morgan“ fondą) ir iš dalies indėlių bei kitų banko sąskaitų forma“, – 2024-ųjų rugsėjį paskelbė Apeliacinis teismas.
„TAF Asset 11“ buvo įkurta patikėjimo bendrovės kaip „pašto dėžutės“ įmonė (nevykdanti realios veiklos). 2009 metais ji susijungė su Lietuvos įmone JJT, todėl gavo prieigą prie 26 mln. eurų lėšų, kurios, Nyderlandų teismo duomenimis, atkeliavo iš įmonių, priklausančių „Vilniaus prekybos“ grupei (nutartyje įvardijama „VP Grupe“).
BNS anksčiau rašė, kad 2014 metais „TAF Asset 11“ suteikė 25,8 mln. eurų paskolą įmonei „Bertona Holdings“. Po šio sandorio buvo sudaryti akcijų ir reikalavimų perleidimo sandoriai, kuriais 19,783 mln. eurų skolos dalis buvo perleista „Miglione Investments“, o jai tokią sumą išmokėjo „Bertona Holdings“, tuo metu „Miglione“ šia suma sumažino įstatinį kapitalą, laisvas lėšas išmokėdama Kipro bendrovei „Amarentio Holdings“.
2015 metais buvo sumažintas pastarosios įstatinis kapitalas ir 19,264 mln. eurų išmokėta jos akcininkui N. Numai.
Kelerius metus trukusio Nyderlandų teismo tyrimo metu buvo vertinama, kodėl „TAF Asset 11“ pasirinko investuoti į Lenkijos įmonę „Emir 77“, kas lėmė tokius sprendimus, kokį vaidmenį atliko Lenkijos verslininkai bei jiems talkinę šalies teisininkai, kokia informacija disponavo bendrovių akcininkai, taip pat ir Lietuvos verslininkų vaidmuo sandoriuose bei kiti aspektai.
Anot Amsterdamo teismo, tuometinė „TAF Asset 11“ direktorė Ingrida Mikėnaitė-Alminė (teismo nutartyje jos pavardė nuasmeninta kaip A.) skolindama lėšas „Bertonai“ nesikonsultavo su kitais dviem TAF direktoriais dėl paskolos tikslo ir su tuo susijusių rizikų „TAF Asset 11“.
Be to, anot teismo, TAF valdyba, suteikusi paskolą „Bertona Holdings“, vėliau atliko itin rizikingus sandorius, apie kuriuos neinformavo smulkiųjų akcininkų: 2014 metų lapkritį sudarė sandorį, pagal kurį už 26 mln. eurų įsigijo TAF valdomos Lenkijos bendrovės „Emir 77“ obligacijų, šiai perleidžiant reikalavimą į „Bertona Holdings“ įsipareigojimą grąžinti paskolą.
Apeliacinis teismas vertino, kad šis sandoris buvo sudarytas ne tik apie jį nepranešus smulkiesiems investuotojams, bet ir neįvertinus jo rizikų, įmonės „Emir 77“ galimybių.
Atlikti tyrimą dėl „TAF Asset 11“ Amsterdamo teismo Įmonių rūmai nurodė 2020 metais, o tyrimo laikotarpis apėmė nuo 2014 metų rugsėjo. Anot teismo, tyrimas kainavo 220 tūkst. eurų (be PVM), jo išlaidas lygiomis dalimis turėjo padengti keturi kaltais pripažinti vadovai, įskaitant I. Mikėnaitę-Alminę, – po 55 tūkst. eurų.
Skelbta, kad tyrimą Nyderlandų teisme inicijavo trys broliai Marcinkevičiai – buvę „Vilniaus prekybos“ akcininkai. Vieno jų advokatas teismui yra teigęs, kad 26 mln. eurų iš bendrovės sąskaitų buvo paimta neteisėtai.
2021 metais skelbta, kad broliams Marcinkevičiams per „Attexo“ priklausė 23,7 proc. „TAF Asset 11“ akcijų (Mindaugui – 7,87 proc., Gintarui – 1,97 proc., Žilvinui – 13,85 proc.), o 76,3 proc. – N. Numos kontroliuojamoms „Bertona Holdings“ ir „Miglione Investments“.
Apeliacinis teismas 2020 metų rugsėjį nušalino tuometinį „TAF Asset 11“ vadovą, apribojo didžiosios akcininkės „Averline“ teises, skyrė valstybės nepriklausomą pareigūną jai vadovauti.
Tuo metu mokestinį tyrimą, susijusį su N. Numos gautais daugiau nei 19 mln. eurų, nuo 2017-ųjų tyrusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), nurodžiusi N. Numai sumokėti viešai neįvardijamą pajamų mokesčio skolą ir ginčui persikėlus į teismus, 2023 metų gruodį su verslininku pasirašė taikos sutartį, pagal kurią jis sumokėjo dalį skolos.
N. Numos atstovai anksčiau tvirtino, kad šiais sandoriais verslininkas pats paskolino įmonėms pinigų, įsigydamas išperkamųjų akcijų, o po metų paskola jam buvo grąžinta išpirkus akcijas.
