LRT.lt sulaukė kelių gimnazistų laiškų dėl praėjusią savaitę vykusio chemijos valstybinio brandos egzamino užduoties. Jie sako, kad buvo apstulbinti, kai išvydo uždavinius, kuriuos mokysis spręsti tik kitais mokslo metais, būdami dvyliktokai. O ir klaidų užduotyje tikina aptikę. Vienuoliktokai tvirtino ilgai rengęsi šiam egzaminui, mat ketina rinktis medicinos, farmacijos ar biotechnologijų studijas.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šį chemijos egzaminą rinkosi laikyti beveik 3,3 tūkst. mokinių.
Tomas: sprendėme tai, ką sužinosime tik kitais metais
Ne vienus metus chemijos olimpiadose dalyvaujantis Tomas (visi vienuoliktokų, kurie yra nepilnamečiai, vardai straipsnyje pakeisti, – red. past.) patikino chemijos egzaminui ruošęsis nuosekliai – sprendė ankstesnių metų užduotis ir jam pavykdavo surinkti maksimalų arba beveik maksimalų taškų skaičių.
„Tačiau šių metų egzamine susidūriau su užduotimis, kurių sprendimui reikalingos žinios nėra numatytos 11 klasės chemijos kurse, surinkau tik 38 iš 40 galimų taškų“, – sako vaikinas.
Jis patikino suprantantis, kad egzaminai neturi būti lengvi, tačiau, anot jo, šiuo atveju problema yra ne sudėtingumas, o tai, kad dalis užduočių neatitinka Bendrųjų ugdymo programų reikalavimų.
„Mano vertinimu, net apie ketvirtadalis egzamino užduočių neatitiko programos ribų. Kai kurios jų rėmėsi 12 klasės kurso temomis, o kai kurios – universitetinio lygio žiniomis. Pavyzdžiui, 25 užduotyje buvo nagrinėjama intramolekulinė kondensacija, kurios nėra bendrojoje ugdymo programoje. 22 užduotis reikalavo suprasti aminorūgščių ir panašių junginių jonizacijos ypatumus bei cviterjonų savybes, nors tokių žinių programa taip pat nereikalaujama, to mokomasi universitete.
Dar daugiau klausimų kelia kai kurių užduočių ir priedų mokslinis tikslumas. Dėl 22 užduoties jau kreipiausi į Nacionalinę švietimo agentūrą, nes manau, kad oficialiai pateiktas atsakymas neatitinka mokslinės literatūros. Taip pat pastebėta ir kitų netikslumų: molinės masės pateiktos su 0,01–0,04 paklaidomis, lizino aminorūgšties tirpumas nurodytas net šimtą kartų mažesnis nei moksliniuose šaltiniuose, o vienoje užduotyje naudojama etano rūgšties jonizacijos konstanta nesutampa su pateikta egzamino prieduose“, – vardijo gimnazistas.
Be to, jo manymu, dalyje uždavinių tikrinti labiau matematiniai gebėjimai nei chemijos žinios.
„Pavyzdžiui, 19 ar 23 uždaviniai, kur nereikėjo pritaikyti jokių cheminių žinių, o tiesiog susidaryti matematines proporcijas“, – teigė jis.
Tomas pabrėžė, kad chemijos egzaminas yra privalomas stojant į medicinos ir odontologijos studijas bei labai svarbus būsimiems farmacininkams, slaugytojams ir kitų sveikatos mokslų specialistams.
„Todėl itin svarbu, kad egzaminas būtų tikslus, skaidrus ir atitiktų oficialiai patvirtintas ugdymo programas. Nemanau, kad teisingas sprendimas būtų tiesiog pakviesti mokinius į pakartotinę sesiją. Jei užduotyse ar vertinimo kriterijuose buvo padaryta klaidų, atsakomybė už jas neturėtų būti perkeliama mokiniams.
Kur kas teisingiau būtų peržiūrėti ginčytinas užduotis, ištaisyti mokslinius netikslumus ir koreguoti vertinimą taip, kad nė vienas mokinys nenukentėtų dėl galimų egzamino rengėjų klaidų“, – savo poziciją išdėstė Tomas.
Kotryna: egzaminas tapo loterija
Kotryna, kuri taip pat rimtai mokėsi chemiją, nes jos reikia stojant, savo laiške rašo: „Kyla klausimas, kodėl yra sudaromos bendrosios ugdymo programos, jeigu nėra į jas atsižvelgiama egzamino užduočių parengimo metu? NŠA privalo prisiimti atsakomybę už netikslingą egzamino paruošimą ir imtis veiksmų. Neįtikėtina, kad toks egzaminas išvis buvo pateiktas mokiniams, nes daugelyje klausimų jis tiesiog tapo loterija. Tačiau ar loterija turėtų nulemti VBE rezultatus ar net ateities studijas? Tikrai ne.“
Mergina išskyrė kelis egzamino klausimus: „11 klasėje nesprendžiami uždaviniai su pH vertėmis. Tai yra 12 klasės kursas. Taigi daugelis mokinių buvo priversti į 14 bei 22 klausimus atsakinėti spėjimo būdu. Be to, 22 klausime galimas ir kitas atsakymas, kadangi nebuvo nurodyta tiksli pH vertė, bet tada užduoties lygis yra olimpiadinis. Pagal 11 kl. programą, mums, mokiniams, reikėjo mokėti tik parašyti jonizuotą formą, o ne ją parašyti skirtingose terpėse.
Antra, 36 ir 38 užduotyse pateikti grafikai taip pat yra tik 12 klasės kurse, todėl jie negalėjo būti pirmos dalies egzamine. Trečia, 39 užduotyje pateiktas uždavinys, kuriame pateikta išeiga. Vėlgi, uždaviniai su išeiga yra tik 12 kl. kurse. Ketvirta, skaičiavimo uždavinių 11 kl. programoje taip pat nėra, dėl to 19 užduotis taip pat neturėjo būti 11 kl. egzamine.“
Marija: papildomas stresas
Vienuoliktokė Marija sako norinti paantrinti egzamino užduotis kritikuojantiems pedagogams. Pasak jos, chemijos užduotys buvo „neadekvačiai sunkios, neatitinkančios programos“.
„Maždaug ketvirtadalis užduočių buvo neteisingos formuluotės arba sudarytos iš informacijos, kurią sužinosime tik kitais metais. Taip pat ne vien pačios užduotys, tačiau ir egzamino priedas turėjo klaidų ir neatitikimų, taigi tai galėjo suklaidinti nemažą dalį vienuoliktokų. Gauti uždaviniai su pH vertėmis, masės dalies skaičiavimais ar išeiga yra 12 klasės kursas, taigi mums jie buvo nematyti“, – vardijo mergina.
Anot jos, tai sukėlė papildomo streso, kurio ir taip šiomis savaitėmis yra per daug, taip pat privertė suabejoti savo žiniomis bei įdėtu darbu, mažino savivertę ir sukėlė labai daug apmąstymų.
„Tokios patirtys priverčia susimąstyti, ko yra siekiama šiais patikrinimais ir kodėl yra sudaromos bendrojo ugdymo programos, o egzamino sudarytojai jų nesilaiko?“ – klausė gimnazistė.
Analogiškai apie chemijos egzamino pirmąją dalį kalbėjo ir vienuoliktokė Jorūnė. Jos manymu, net jei būtų siūloma pakartotinė sesija, tai būtų nesąžininga visus metus dirbusių moksleivių atžvilgiu.
„Mes laikome ne vieną, o 5 ar daugiau egzaminų, todėl papildomas stresas sukelia dar didesnį nuovargį ir nepasitikėjimą NŠA. Kodėl egzaminai neatitinka mokymosi programos, o nišiniai olimpiados lygio klausimai yra vertinami kaip logiškai išmąstomi?
Tikriausiai, kad eilinį kartą nebus priimtos tinkamos priemonės, nes nei papildomi taškai visiems, nei pakartotinė sesija neatitinka tikrųjų mokinio gebėjimų, kurie daugeliui, pasirinkusių chemiją, padeda įstoti į valstybės finansuojamas ar labiausiai konkurencingas sveikatos mokslų krypties studijas“, – klausė Jorūnė.
Mokytojas: buvo užmerktos akys
Chemijos mokslininkas Einaras Sipavičius, rengiantis mokinius olimpiadoms, pats atliko vienuoliktokams skirtą chemijos egzamino užduotį ir teigia aptikęs broko.
Tiesa, jis pabrėžia, kad chemijos egzaminas yra tas, kurio užduotis visai malonu skaityti ir spręsti, nes jame yra naujų, nenuvalkiotų chemijos mokslo taškų.
„Bet kartu su tuo gerumu ateina daug didesni blogi baubai. Suskaičiavau 9 neprograminius klausimus, 4 nekorektiškus klausimus ir dar kelias abejotinas vietas. Pagalvokim, bene trečdalis egzamino užduoties yra brokas. Noriu paklausti, ar sudarinėtojai ir recenzentai pamiršo, kad egzistuoja toks dalykas kaip bendroji chemijos programa? Nes skaitant užduotis tiesiog matai, kad nebuvo paskaityta arba užmerktos akys kai kuriems teiginiams“, – teigia chemikas.
E. Sipavičius sako, kad jam tik iš trečio karto pavyko tą egzaminą išspręsti ir susirinkti maksimalius 40 taškų.
„Egzaminas bendrai atrodo sunkesnis nei jo pirmtakai, ir tas sunkumas kyla iš jo neprogramiškumo, tad geriausiai situaciją atsiskleis perėjus pro tam tikrus klausimus detaliau“, – svarsto pedagogas.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) pakomentuoti chemijos egzaminą paprašėme praėjusį penktadienį. Iki antradienio darbo dienos pabaigos atsakymų nesulaukėme. Sulaukę tekstą papildysime.
